" Žmogau, tavo veidas Dangui atsispindi ", skelbia Vilniaus mokytojų namų lange kabanti afiša, skelbianti apie Anykščių muziejininko, laikraščio " Anykšta " bendradarbio, svėdasiškio Raimondo Guobio fotografuotų senųjų Svėdasų krašto - " Pragiedrulių žemės " gyventojų portretų parodą, kuri sostinės centre buvo atverta penktadienį ir veiks iki pat kovo 12 - ios. Rūtai Stanevičienei ir jos kultūrinių inovacijų įmonei " Atvertos langinės " rūpinantis surengtos parodos atidarymo popietę mažojoje salėje susirinko beveik pusšimtis sostinės svėdasiškių, bičiulių.

Tauriai švytėjo karališkai raudona Aukštaitijos vėliava, svėdasiškių anūkė Marija Bogdonavičiūtė pianinu grojo svajingai iškilmingas Bethoveno melodijas, o parodos autorius Raimondas prabilo į susirinkusius. Apie Vilnių, mūsų brangiąją sostinę, karalių miestą, kur dar šio amžiaus pradžioje būriais eidavo karšo tikėjimo svėdasiškiai - pasimelsti prie Aušros Vartų ir tikėjimo prasmę dar kartą ypatingai išgyventi Kalvarijose. Apie tai, kad ta nuoširdžia tikėjimo dvasia gyvenusių ir tebegyvenančių senųjų svėdasiškių dvasia, įprasminta į portretus atkeliavo į Vilnių, miestą, kurio visai nemenką dalį sudaro vilniečiai atvykę iš Svėdasų.

Kalbėta apie didžio pašaukimo vedamą aistrą nuolat domėtis savojo krašto istorija, apie bendravimą su senaisiais praeinančio pasaulio liudytojais, mokovais , apie fotografavimą ir šios parodos, pernai pirmą kartą eksponuotos Svėdasų meno galerijoje gimimą. Žmonių paveikslus lydi ir trumpi bei taiklūs, tų žmonių gyvenimą, filosofiją apibendrinantys tekstai. Apie nuostabiuosius žmones, kurių kiekvienas vertas plataus ir išsamaus istorinio pasakojimo. Juk tai ir šimtametės Bronė Valuntienė bei Adelija Gajauskienė, jubiliejinių 1918 - ųjų metų moteris Fausta Palskienė, miestelio patriarchas Bronius Neniškis, legendinis mokytojas Jonas Beleckas, uolusis maršalka Antanas Stasiškis, pamaldžioji Fausta Kirdeikienė ...

Parodą apibendrinančioje anotacijoje rašoma: " Šviesūs svėdasiškių veidai, spinduliuojantys žinia, kad senasis, nueinantis pasaulis turėjo daugiau užuojautos, supratimo, širdies šilumos, negu tas, kuriame dabar esame ir kuris ateina. Bet gal mes senųjų dvasią pažinę, jų išmintimi apsišarvavę, galime sušvelninti ar nugalėti mus užgriūnantį chaosą, tą mirties kultūrą, kuriai mūsų šventoje žemėje neturėtų būti vietos. Tegul neapleidžia viltis šviesi tėvynės Lietuvos "

Visi susirinkusieji buvo pakviesti atsigaivinti arbatą bei kava ir paragauti Svėdasuose vis dar gaminu varškės sūriu su kmynais bei sodietišku pyragu. Didžioji šio gėrybė šio suėjimo buvo dar vienas susitikimas, bendrystė ir atminties bei dabarties ir ateities pamąstymai. Žymus etnologas prof. Libertas Klimka pabrėžė, kad ši paroda svarus indėlis į krašto pažinimo, istorinio paveldo lobyną.

Žmonės kilę iš Butėnų - tai nepavargstantis devyniasdešimtmetis Juozas Prūsas, buvusi autoriaus kaimynė Edita Žvirblytė ir moksladraugis aštuonmetėje Kęstutis Murma. Žavios studentės Emilija ir Julija Musteikytės, autoriaus puseserės Inga ir Sandra Svėdasinės Aldona Bublytė - Markevičienė, Lina Beleckaitė - Stukienė, trys seserys Šimkevičiūtės, Dalia Dilytė - Staškevičienė bei jos vyras Augustas, visų nė išvardyti nevolioju.

Pabaigoje dar nuskambėjo brangiam Vilniui skirta daina, ir buvo paskelbta, kad svėdasietiškos kultūros dienos Vilniuje sutaps su vilniečiu pasveikinimu Svėdasams valstybės nepriklausomybės dieną. Mat vasario 16 - ąją Svėdasuose koncertuos Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos folklorinis ansamblis ir Mokytojų namų kolektyvas " Kankleliai ".


Raimondas Guobis rodo į matyt gražiausią parodos fotografiją, reklaminį jos skelbimų veidą - šimtametę Bronę Valuntienę iš Butėnų.
Susirinko apie penkios dešimtys svėdasiškių, artimųjų bei pažįstamų
į vieną eilę susėdo trys profesoriai - Juozas Lapienis, Libertas Klimka ir Vilija Grinevičienė.
Bičiulės vilnietės nuo Butėnų - Edita Žvirblytė ir Regina Stasiškytė.
Visur suspėjantis elegantiškas Vilniaus butėnietis Juozas Prūsas iš Prūso Pono giminės ir svėdasiškių draugijos " Alaušas " pirmininkė Rita Šimkevičiūtė - Skaržauskienė.