Sekmadienį didžia tradicija paženklinti Šv. Kazimiero atlaidai vyko netolimuose Kamajuose, tomis dienomis visus didžiuosius pirkėjus, pramogų ir noro pirkti bei pamatyti išsiilgusius į savo didžiąją mugę susiurbė Vilnius, tačiau visai neprasta Kaziuko mugė vyko Svėdasuose.

Linksma, turtinga gal dviem dešimtimis pardavėjų, dainininkai, muzikantais, vaidintojais, keliais šimtais pirkėjų ir puikia pavasariška bendrystės nuotaika.

Tuoj po pamaldų bažnyčioje pulkais pulkeliais žmonės rinkosi į mugę. Gardžiųjų latviškų saldainių pardavinėtojai net iš Panevėžio atvyko, savo prekystalius lauke, prie įėjimo pasistatė - komerciškai geriausią vietą užsiėmė. Pigiosios, liaudiškosios juvelyrikos, linksmųjų paveikslėlių pardavinėtoja - iš Biržų, šaukštai, lentutės medinės atvežtos iš Mičionių, vilnos vėlėjų šlepetės, kepuraitės ir kita produkcija margavo, " bičiuoliai" ne tik su medumi, bet bičių duonelės, visokių visokiausių formų žvakių žvakelių siūlė, verslūs vaikučiai keksiukų prisikepę net mini arbatinę atvėrė.

Bendruomenės nariai siūlė įsigyti Svėdasus simbolizuojančių, savo skambesiu svečius atėjus pranešti privalėsiančių varpelių, pagalvių siuvėja gyrė pačias stebuklingiausias - tik pridėsi galvą prie tokios ir bematant giliausiu, poilsingiausiu miegu užmigsi. Daujočių amatininkų nupinti iš vytelių krepšiai neįtikėtinomis spalvomis švytėjo - bulvėms, obuoliams, kitokiam gėriui ir net malkoms prie židinio sudėti bei nešioti.

O kur dar bandelės, sviestas, įspūdingos butėniečių moterų iš spalvoto tampomo popieriaus susuktais žiedais rožės...

Griežė svėdasiškių kaimiškos muzikos kapela, jos vadovė Rožė Lapienienė akordeonu soliavo, jaunoji kultūros specialistė, jos dukra Ramūnė būgną mušė, gausingas būrys sutartinai dainavo. Bibliotekininkė Asta Medinienė su savo vaidintojų trupe - čia ir vištas ir gaidžius pardavinėjo, ir vogtą arklį " suktas čigonas pastumti " norėjo...

Vokietis, sumanusis spaustuvininkas ir visokios geros spaudos platintoja Otas iš Tilžės atvyko, knygnešių dienos šventėn kovo 16 - ąją kvietė, apie savo žygius knygų kontrabandos gabenimus pasakojo ir jo spaudinių įsigyti siūlė. Visko čia buvo - pirmosios atvirutės su idilišku tarpukario Svėdasų vaizdu - panorama nuo Alaušo ežero, atvirukai su piešiniu didžiojo lydžio Mačeikos sietuvoje, Šventojoje ties Butėnais, senų fotografijų albumai apie pokario partizanus, siaurąjį geležinkelį, Adomo Prūso biografinė knyga, svėdasiškio Vlado Baleišio meilės miniatiūrų knyga " Chrizantemos" ir kitoks gėris.

Tikriausias bukinistas, pranašavęs, kad Svėdasai turėtų tapti lietuviškosios literatūros centru, čia galėtų vykti knygų mugės, o pavasarinę mugę privalėtume rengti ne per Šv. Kazimierą, kaip kad visi, bet išskirtinai - Šv. Juozapo šventėje. Mat šią dieną Svėdasuose nuo seno švenčiami atlaidai, Juozapas gi ir garsusis kraštietis - rašytojas, taučius, kan. Juozas Tumas - Vaižgantas, be to ši šventė - vienintelė diena ilgame gavėnios laikotarpyje kuomet nedraudžiama linksmintis, išdykauti, puotauti ir net tuoktis.

Raimondas Guobis

Autoriaus nuotr.
Smagia daina linksmina liaudiška svėdasiškių kapela.
Gal net ir kvepia šie spalvingi Butėnuose " išauginti" žiedai? Mano Damutė ir Laima.
Svėdasų simbolis - varpelis bibliotekininkės Astos Medinienės rankose
Bibliotekos mažyliai ne tik vaidina bet ir mokosi verslumo.
" Ta pagalvė stebuklinga - tik pridėsi galvą ir užmigsi" - tikina Elytė Bublienė