Praeitą pirmadienį Svėdasų bibliotekoje visoms norinčioms pasimokyti vėlimo meno vyko kursai, kuriuos vedė tikra meistrė Rūta Baronienė iš Butėnų. Sumani moteris, nuotaikingai, suprantamai pasakojo apie vėlimo amato istoriją ir mokė sumaniai velti, greitai darbuotis.

Pamokai naudojo lietuviškų Gotlando avelių auginamų Baronų ūkyje Butėnuose vilnas. atrodytų viskas taip paprasta, taip lengva, galima viską padaryti sumaniai ir greitai. tačiau - ne, pasirodo čia ne tik kruopštus, ne tik sumanumo bet ir nemenkos fizinės jėgos reikalaujantis darbas.

Net pradedantysis, turintis šiokio tokio supratimo ir gal net talento žmogus apie penkias, keturias valandas užtrunka kol suvelia šliures. Daug čia nepasiausi - sunkus fizinis darbas - reikia vyriškos jėgos. Pirmiausia išpešiojama, išrenkamos nešvarumai, šiukšlės. Tuomet panaudodamos " lekalus" - pavyzdžių formas, formuojami trumpieji veltinukai.

Pasveriama vilna, porai reikia apie 250 gramų, šiltu vandeniu suvilgdoma, muilinama, uždedama spalvota sintetinė vilna - dėl grožio, Po to ruošiniai vilgdomi karšu, po to dar karštesniu vandeniu. Tikrąją formą išlankstoma naudojant kurpalius. Ir šį katrą moterys uoliosios sugaišo apie penkias valandas kol buvo suvelta pora gražučių šlepečių. Tačiau, jei labai tinkama vilna ir patyrusi vikri meistrė veldama šlepečių porą gali susisukti per keturias ar net tris valandas....

Raimondas Guobis

Autoriaus nuotr.
Štai taip reikėtu velti šią vilnos sruoga - Astą Urbštienę moko meistrė Rūta Baronienė
Galima ne tik sušilti, bet ir sukaisti - darbas nelengvas, įtemptas
Iš tokio beformio šlapių vilnų vėlalo išeis dailiausios šlepetės
Meistrė Rūta rūpestingai iškerpa angas kojoms...