Valstybės diena įspūdingai paminėta ant Anykščių bei Rokiškio rajonų paribyje stūksančio Juodonių piliakalnio. Sukurti legendą ir ją parodyti pasirengę svėdasiškiai susibūrę į Šekspyro vaidintojų trupę, nors visokių trukdžių, tikriausių negandų kamuojami piliakalnių metų dvasioje suvaidino dramą - misteriją " Mindaugo karūna: taika ir vienybė".

Specialiai piliakalnių metams, ar žiemą sukurtą dramą norėjome parodyti visame gražume - su karaliais, magistru, vyskupais, kunigaikščiais, tačiau pavasario ir vasaros modernieji monai paviliojo daugumą aktorių ir pasiliko tik vaidilutes vaidinančių Rūtos Stanevičienės globojamų ir bibliotekininkės Astos Medinienės vadovaujamų mergaičių grupė. Jos puikiai suvaidino.

Tiesiog iš minios pasitelkėm du vėliavnešius vyrus, kurie lygia greta eidami, tarsi simbolizuodami buvusią Lietuvos didybę laikę iškėlę raudonos spalvos auksu saulėlydžio saulėje spindinčias vėliavas - Lietuvos istorinę ir Aukštaitijos. Priekyje jų žengė mažytė, baltai pasirėdžiusi mergaitė su nedidele trispalve rankose - kukli šių dienų Lietuva, paskui ją - mergaitė su šventa ugnimi.

Mano, kaip iš amžių glūdumos čia atėjusio, šventojo miško lazdyno lazda besiremiančio į tėvynės žemę vaidilos Alaušo skaitoma istorija valdovo Mindaugo karūnavimo vietą atkelia į Juodonių piliakalnį, karaliaus sutartyse sutartyse su Livonijos ordinu minimose Malaišos žemėse. Kunigaikščių vardai tikslios nuorodos į jų valdomas plis, tvirtove - Svedasas, Druskis ir Juodis - tamsiojo Juodonių kalno valdytojas. Puikus personažas - geriausio Rygos miesto juokdario Šproto, kuris čia atvyksta kartu su magistru Andriumi Štirlandu bei vyskupu Bernhordu.

Mažylis juokauja, pašiepia lietuvių pomėgį gausiai valgyti mėsą ir mažų žuvyčių - šprotų stygių, o po karūnacijos smaginasi ir vokiškai piliakalnį vadindamas tik žemės kalnu. Visai neblogai derėjo ir tikri tekstai ir pramanai, o finale Mindaugas prabyla apie tai, kad ir senųjų dievų nepamiršiąs, pasiekta karūnacija taika pasinaudosiąs, gal rytų pasaulį sutramdysiąs. jo lupomis ir pranašaujama, kad Europos sąjungos katile lietuvių tauta neišnyks, kad ji turi šventosios ugnies liepsną, savą kelią, savo viltingą ateitį.

Puikiai sutartines giedojo vaidilutės - Kamilė, Austėja, Ernesta, smuiku narsiai pritarė didesnioji Austėja, labai pagelbėjo tarsi iš Dangaus pasiųsta profesionali svėdasietiškos kilmės solistė Brigita Bublytė, kuri kaip ir dera sudainavo nuostabiąją tautos dainą " Rūta žalioj". Tikimės, kad ši Mindaugo laikų drama nepasimirš, dar geriau pasirengę ją suvaidinsime svarbiausių tautinių švenčių proga ateityje.

Raimondas Guobis

Nuotraukose:
Vaidilos žvilgsnis ...
Vaidilos Alaušo vaidmenyje i Raimondas Guobis bei dainuojanti vaidilutė Brigita Bublytė
Svėdasiškių vaidintojų trupė ant Juodonių piliakalnio