Savaitgalį Svėdasų bibliotekoje atverta ypatinga paroda su keliomis ekspozicijomis, kurios pagrindinis motyvas buvo žiema, arbata ir švenčių bei ypatingų sukakčių laukimas. Tad kalbėta ir apie žmogaus kelią išganymo link, dvasinę pilgrimystę, keliones, bei gyvenimo prasmę, žvarbų orą ir arbatą.

Pirmiausia meno galerijoje kalbėjome apie nuolatinį Tiesos ieškojimą, apie piligrimystę, kurią tarsi iliustravo vieno paveikslo parodos eksponatas - Donato šilinio tapytas paveikslas "Piligrimai'. Nuskambėjo ir ateinančių metų svarbesnių švenčių anonsai - Trijų Karalių šventėje atidaroma fotografijų paroda "Svajonių respublikos ženklai" bei vasario šešioliktąją įvyksiančios Šimtmečio svėdasiškių portretų galerijos sutiktuvės.

Popietės dalyviai pirmieji išvydo skaidriojoje istorijos erdvėje - stiklo spintoje eksponuojamų senovinių arbatinukų iš anykštėno Arūno Vilkončiaus rinkinio parodą. Keliolika gelsvai baltai spindinčių, įvairių formų arbatinių, kuriuos buvo labai įdomu palaikyti rankose, apžiūrėti iš arčiau ieškant įrašų - kur ir kada tos grožybės pagamintos. O po to jau sėsta prie arbatos stalo.

Kalbėtasi apie tai kaip ir kada iš Kinijos bei kitų kraštų arbata atkeliavo į Lietuvą, kokios buvo jos gėrimo tradicijos. Kabėta ir apie rusiškus, Tuloje gamintus virdulius, vieną jų, gal apie 1910 metus pagamintą vartinėjant, kas parašyta ant išspaustų parodose pelnytų medalių žiūrinėjant. Nustebino Vytauto Morkūno relikvijos, tuoj po perversmo iš Rusijos sugrįžtančių artimųjų parsivežtas arbatinukas, cukrainė, masyvus padėklas.

Prisiminta, kad neturint cukraus arbatą galima gerti apie cukrų tik galvojant. Kalbėta apie tai, kad arbata buvo daugiau inteligentų gėrimas, cituota Prano Mašioto istorija kurioje sodietis paiką miestietį moko sakydamas:" Milas ne kailis, arbata ne kopūstai". Daug kas prisiminė arbatos gėrimą sovietmečio traukiniuose, arbata gerta iš senų, kampuotų stiklinių dar ir tyčia neištraukiant šaukštelio ir primerkiant vieną akį... 

Ragauta klasikinė juoda, žalia, o taip pat turkiškų bei lietuviškų žolelių arbata. Vaikystę prisiminę į virintą vandenį įsidėjo gardžios juodųjų serbentų uogienės ir pūstelėjo vėsindami gėrimą. Puiki bičiulystė ir begalinis noras šaltymetyje nuolat kviesti bičiulius į svečius, puodeliui arbatos...

Raimondas GUOBIS

Autoriaus nuotr.
Kaip iš tūkstančio ir vienos nakties...
Jauki valandėlė arbataujant