Šimtmečio paminklas - didingas kryžius

Šeštadienį Moliakalnio kaime, pietiniame gražuolio Beragio ežero krante,  šalia Svėdasų pašventintas didingiausias Lietuvos Šimtmečio paminklas Anykščių krašte - net devynių metrų aukščio kryžius, įprasminantis Švč. Trejybę bei liudijantis tikėjimą ir viltį. Melstasi bažnyčioje, įvyko Moliakalnio kaimo gyventojų bei bičiulių susibūrimas į kurį po platų pasaulį išsibarsčiusius kraštiečius sukvietė kryžių fundavęs sėkmingas ir gebantis dalytis verslininkas Algimantas Čaplinskas.

Maldų valanda
 Vėlyvo rudens, žvarbiu pilkumu paženklintą šeštadienį, tuoj po vidurdienio kraštiečiai ir visi į šventę susiruošę ėmė rinktis į bažnyčią. Prigužėjo artipilnė, kai kas suskaičiavo, kad buvę gerokai daugiau nei du šimtai žmonių. Matėsi ir tokių kurie nei į bažnyčią nei į jokius visuomeninius suėjimus bei tautines šventes veik niekada neateina, o štai šiandien jie čia. Rodėsi kaip šioks toks stebuklas, rodėsi, kad net mirę Mokliakalnio senoliai, kad kiek iš kapinių šiai šventei būtų prisikėlę...

Šv. Mišių už Moliakalnio kaimo gyvuosius ir mirusius žmones šventimui vadovavo svečias, Daugailių parapijos administratorius kun. Saulius Kalvaitis, pasakęs prasmingą pamokslą apie kryžiaus pažinimo, atpirkimo esmę supratusius žmones ištinkančius stebuklus,  bei mūsų, Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kun. Raimundas Simonavičius. Evangelija tądien bylojo apie tai, kad nereikia vaikytis žemiškųjų turtų ir džiaugtis jų daug prikaupus, išlaikyti širdį laisvą, nes nežinome kada mūsų žemiškoji kelionė nutrūks...

Skaitinių tema -  jauno žmogaus džiaugsmai ir ir būtinas rūpestis amžinybe, nes greitai ateis laikas, kai aplankys senatvė ir visos gyvenimo gėrybės bus nebemielos jei gerais darbais tikėjimo supratimu nebūsi sukaupęs amžinybei. Maldavimuose buvo prašoma Dievo palaimos šiai bendruomenei, tėvynei, dvasiniams ir pasaulietiniams vadovams, prašoma teisingumo, brolybės ir taikos. Giedojo parapijos choras vadovaujamas Valdo Trečioko, solo giedojo Pandėlio vargonininkė Asta Davolienė bei svėdasiškė, moksleivė Aušrinė Neniškytė.

Kryžiaus valanda
Kalvoje, į kurią tuo metu su šaltoku vėju ir iš dangaus bekrentančiomis sniegulėmis leidosi žiema, susirinko didžiulis būrys žmonių. Plazdėjo lietuviška trispalvė ir Aukštaitijos vėliava, nuskambėjus choro atliekamai giesmei "Kur augai tu, šventasis kryžiaus medis", eilėraštį apie Moliakalnį perskaitė Laima Kirdeikytė - Mažeikienė, buvo prisimintas gimtojo kampelio, tėviškės žemės šventumas, šventi ąžuolynai, neaprėpiami šilai, girios kurias pamatę keleiviai suprasdavo, kad jie jau Lietuvoje.

Apie krikčionybės laikus, kuomet Lietuva buvo vadinama Dievo Motinos Marijos ir kryžių žeme, apie šimtmečio senumo nutikimą, kuomet šeima sugrįžtanti iš bolševikų maišto niokojamos Rusijos,  kelyje užklupus nakčiai pradžiugo išgirdusi tėvo žodžius: "Jau kryžiai, jau Lietuva". Gal po didžių gyvenimo klajonių kada nors vėl po pasaulį išblaškytieji sugrįš į savo tėvynę Lietuvą ir gal būt kai kam šis kryžius bus ženklas, kad jau Moliakalnis, jau Svėdasai, jau Lietuva...

Didingą, monumentalų, Švč. Trejybę įprasminančiais simboliais - Šv. dvasios balandžiu, Dievo Tėvo - Apvaizdos akimi, bei Nukryžiuotojo figūra papuoštą kryžių pašventino du kunigai - S. Kalvaitis ir R. Simonavičius, jausmingai nuskambėjo giesmė "Marija, Marija..." Bernardo Brazdžionio eiles jausmingai ir išraiškingai skaitė Irena Petronytė - Leikauskienė: "Lopšinė protėvių, nei sidabru, nei auksu nenuperkamas palikimas praeities gyvos..."

Žodžių valanda
Dievo įkvėptojo sumanumu, didingą, net devynių metrų aukščio, kelias tonas sveriantį, iš Dzūkijos girių ąžuolo paminklą sukūrė skulptorius Tauras Česnulevičius. Jis pažymėjo, kad nebuvo lengva, kad norėjosi tai padaryti tobulai. Pasakojo prasmingą istoriją - apie nuostabų viduramžių miestą ir pratartus žodžius: kokie nuostabūs čia buvo architektai... Ir patikinimą: kokie nepaprasti, buvo tų grožybių sumanytojai, užsakovai.

Žodį tarė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Algimantas Čaplinskas dėkojo visiems, kurie pagelbėjo sukuriant šį didingą paminklą jo gimtajam kaimui bei jau amžinybėje esančių tėvelių Bronislavos ir Juozo Čaplinskų atminimui, dėkojo ištikimiems bičiuliams gyvenime bei versle, visam UAB "Alauša" kolektyvui, artimiesiems kraštiečiams, kurie paklausė jo kvietimo - atsiliepė ir gausiai surinko į nepamirštamą šventę. 

Į dangų pakilo šimtas geltonų, žalių ir raudonų balionų, vėjo gūsių sugauti jie kilo aukštyn, visi sutartinai sugiedojo "Lietuva brangi" bei šaukė valio Lietuvai tėvynei. Susibūrimas bendrai fotografijai, virš susirinkusiųjų nuolat zujantis išmaningas dronas ir tylioji kamera - renginį įamžino Ukmergės Tv operatoriai,  dar kelios jaukios akimirkos šventoje kalvoje ir sugrįžimas į krašto sostamiestį -  Svėdasus, nuo šios aukštumos gerai matomo baltojo varpinės bokšto link.

Bendrystės valandos
Kultūros rūmų foje baltai žalsvomis staltiesėmis užtiestų stalų lūžtančių nuo valgių ir gėrimų rikiuotė. Gerokai sužvarbusius pirmiausia ir pakvietė sušilti, išgerti ko nors karštesnio, užkąsti. Lydekos, tarsi primenančios Moliakalnio kaime gyvenusį garsiausią Svėdasų krašto žvejį Juozą Pilkauską - Gurniką, kelių rūšių kepta žuvis, mėsos patiekalai, vaisių ir baltoji mišrainės, pyragėliai ir taurės raudono bei balto vyno - Ispanijos bei Argentinos vyndarių gaminto.

Stipresnių gėrimų šventėje nebuvo, tad smarkiau apsvaigti niekam nepasisekė - savotiška pamoka, naujųjų laikų dvelksmas. Visų šitų gėrybių pagaminimu ir patiekimu rūpinosi jaunatviška Alantos dvaro meistrų komanda. Tamsiais drabužiais pasirėdę merginos ir jaunuoliai vikriai, sumaniai ir veik nepastebimai sukosi - ir niekam nieko netrūko.

Šnabždesiai nedrąsūs žodžiai greitai pavirto tikriausiu klegesiu, smagiai grojo ir dainavo uteniškių grupės "Ant slenksčio" muzikantai. Fotografijų vaizdais buvo prisimintas prasmingas šios vasaros A. Čaplinsko darbas - grafų Marikonių dvaro Švč. Dievo Motinos koplyčios restauravimo darbai.

Gerų žodžių valanda
Pasveikinti Algimantą dosnų ir nuoširdų šio vakaro šeimininką. Moliakalnio dabartiniai gyventojai, bičiuliai, giminaičiai, gėlės, pečius kryžiavo pagarbos juostos. Meras K. Tubis sveikino kartu su Svėdasų bendruomenės atstovais, jis pažadėjo pagelbėti svėdasiškiams įteisinti dabar bešeimininke pripažintą Marikonių koplytėlę ir perduoti ją parapijai.

Daina sveikino Svėdasų gimnazijos skautų vadovė, Moliakalnio kaimo gyventoja A. Neniškytė - švelniai skambant gitarai liejosi skautiška linksmybė - posmai skirti tėvynės miškams bei "Purpurinis vakaras".  Įteiktas didelis naminės duonos kepalas, kurį dosnusis Algimantas paprašė tuojau pat suraikyti, padalinti, kad paragautų visi, kad tos duonos pasidaugintų ir visuomet pakaktų. Vakaro kulminacija draugijos "Plūgas" atmintis bei dviejų Algimantų - Čaplinsko ir Barono elektrinėmis gitaromis raižomi rifai ir senų dainų žavesys.

Tikriausias hitas "Aš valkata, ąš kelio brolis", "Mus miestelis labai fainas, penkios panos ir kombainas" ir kitos labai labai populiarios septintojo bei aštuntojo praeito amžiaus dešimtmečio melodijos. Po to vėl daug daug bendravimo, smagios kepurėto dainininko melodijos, prisiminimai ir ilgesnis stabtelėjimas, tiesiog nagrinėjimas 1942 m. drėgnų slėnių aplink Beragio ežerą nusausinimo plano, kuriame užfiksuotas tuomet Moliakalnyje gyvenusių žemės savininkų pavardės.

 Pasistengta užrašyti visus susitikime dalyvavusius, Visi į atminties knygą įsirašę dovanų gavo voką su kryžiaus šventinimą primenančiu paveikslėliu ir "auksine kortele" suteikiančią nuolaidas įsipilant kuro "Alaušos" tinklo degalinėse.

Daugelis kalbėjo, kad tokio nuostabaus susibūrimo Svėdasuose seniai nebuvo, svarstė kodėl dažniau taip nesusitikti, kodėl kryžiaus ar kokio paminklo ir kituose, savuose kaimuose nepastatyti...  Kad istorijos atmintis, praeities brangumas, bendrystė stiprintų tapatybę, pilietiškumą, meilę gimtam kampeliui ir tėvynei Lietuvai.  VIDEO

Raimondas Guobis
 

Autoriaus nuotr.
Moliakalnio kryžiaus pašventinime dalyvavo apie du šimtai kraštiečių bei bičiulių
Algimantas Čaplinskas: smagiausia savų žmonių tarpe...
Susitikimo džiaugsmas.  Iš kairės Dalia Davainytė ir seserys Irena bei Violeta Baronaitės
Lietuviškos kasdienės duonos kepalą Algimantui Čaplinskui dovanojo Vida Putrimienė
Vakaro "vinis" - dviejų Algimantų - Barono ir Čaplinsko dainos
Birutės ir Algimanto Zobarskų draugėje seniai matytas Kęstutis Neniškis 7848