Svėdasų bibliotekoje net trimis renginiais paminėta svėdasiškiams taip svarbi linų dievaičio - Vaižganto šventė. Lino darbų įmantriausiųjų paroda, senų močiučių patyrimų ir verpimo popietė bei mažųjų rokiškėnų, vaikų darželio - lopšelio " Varpelis " auklėtinių koncertas " Oi, ką kalba linelis ".

Tautinė kultūra nors ir palengva, vėl sugrįžta į masinę apyvartą . naujųjų vėjų sugautos Svėdasų bibliotekininkės Asta Medinienė ir Dalia Paulavičienė surengė net trijų dalių lino dienos, ir jų dievaičio Vaižganto šventės paminėjimą, tikriausią, spalvingą ir turiningą kultūrinį triptiką.

Didžioji lino kančios atminimo iniciatorė ir rėmėja Rūta Stanevičienė ir jos klutūrinių inovacijų kompanija :" Atvertos langinės ", mat susipažinusi su Rokiškio vaikų darželio - lopšelio " Varpelis " auklėtojų ir vaikučių įstabiais darbais iš lino, veiklioji moteris sumanė jų grožybes ir išmanumą parodyti bei padalyti svėdasiškiams. Tuo labai susidomėjo, pritarė ir bibliotekininkės Nuo pat sausio pradžios bibliotekoje buvo eksponuojamos lino grožybės: gėlės, vazos, pynimai, lino bateliai, lino indai, skrybėlės, kaukės.

Vieną sausio popietę dvi svėdasiškės moterys, žaviosios ir nagingosios - Valerija Šatkuvienė ir Petrutė Puzelienė pasakojo apie linus. Apie jų sėjimą, priežiūrą, tokį tyrai mėlyną, jaukų, bet labai trumpą žydėjimą, rovę, džiovinimą, minimą ir galiausiai pluošto verpimą. Verpimo menas, jo subtilybės, gudrybės ir buvo parodytos. Valandėlėje dalyvavę vaikučiai taip pat galėjo pabandyti, patirti kaip nelengva, ir darbštumo ir kantrybės nepamatuotos reikalaujanti verpėjos dalia.

Trečioji lino pasakų dalis buvo Rokiškio vaikų darželio " Vapelis " folklorinio ansamblio viešnagė ir jų stebuklinga programa" Oi ką kalba linelis ". Keliolika tautiškai drabužiais pasirėdžiusių mažylių mergaičių ir vienintelis berniukas Oskaras - dainorėliai, šokėjėliai, didis džiaugsmas svėdasiškiams darželinukams ir mažiausiems gimnazijos mokinukams. Šokiai, rateliai, dainelės, Jurgitos Raugienės ir Irmos Valikonienės melodijos skudučiais, akordeonu, visokiais skambalėliais bei barškalėliais.

Senosios tetulės, sumanios gaspadinės Rimantės Gudžiūnienės pasakojimai apie lino darbus, apie tai, kaip linas " kinčia ", kad jei prasti linai tai ir batai sodiečio ne nauji, o sulopyti , Tikriasui stebuklai mažesniems, o vyresniems jauki ir jautri atmintis, kaip turtingas mūsų tautos lobynas, kaip nepaprastai skamba tokios užburiančios dainos - " Tindi rindi riuška, kas ten miške triuška. ", " Kriaučius šiaučius, remesnykas...",

Išraiškingai papasakota mažylės sakmė apie žvirblio bandymą mokytis giesmių pas vieversį ir dėl tinginystės mestus mokslus - juk taip smagu savuoju balsu čiauškėti... Puikiausiai visai šitai tautinei bičiulystei vadovavo sumanioji vadovė, dar ir kanklėmis grojusi Inga Šablinskienė. Iškilmingas,dėmesingas šokis " abrūsėlis ", o koks išmoningas ratelis " Siūlai siūlai, susivykit, siūlo galo nepalikit ", kuriame sukosi ir Svėdasų mažyliai, kurie kartais iš smagumo nors ir ne į taktą smarkiai trypė kojomis.

Reikėtų gi visose jaunuomenės ugdymo įstaigose įvesti etninį mokymą, kad ateinantys gyventi, mūsų tautos ir valstybės ateiti lemti geriau Lietuvos istoriją, turtingą etninį palikimą pažintų, šio to išmoktų ir po to daug labiau tautą ir valstybę brangintų.

Raimondas Guobis

Autoriaus nuotr.
Svėdasų bibliotekininkė Asta Medinienė ir " bibliotekos vaikas " Aidas Adomonis pasipuošę lino skrybėlėmis žada " gaivintis " arbata iš lininių indų.
Verpimo meistrės Valerija Šatkuvienė ir Petrutė Puzėlienė susirūpino: " Kaip čia geriau?.. "
Šokėjus sumaniai " gano " vadovė Inga Šablinskienė
Skudučių mistika: Jurgita Raugienė ir Irma Valikonienė
Po koncerto - nuotrauka istorijai
Šokamas smagusis " abrūsėlis "