Eilinis sekmadienis

Rytas šiltas, saulėtas ir rudens pradžios žavumą adoruojantis. Turguje žmonių buvo pulkeliais, gal jau taip suėjo, suvažiavo, o štai bažnyčioje mažokai. Kaip gražu matyti kaip mažais upeliais į saugią jūrą besirenkančius parapijiečius. Ir vis pažįstami, savi, nuostabiausi žmonės mano raštų buvę, esantys ar dar būsimi mano raštų herojai.

Parapijiečiai

Štai mokytoja Regina, kalbamės apie ežero Beragio įdomybes, štai mokytojai Baleišiai darnia, jau prie devyniasdešimtmečio artėjančia porele, neskubėdami žingsniuoja. Štai Aleksandras Tarabilda ir jo žmonelė, štai... Ir štai aš taip pat šiandien ateinu į šventovę.

Skarelės

Kaip gerai, kad moterys dar nešioja skareles - kuo daugiau jų matau bažnyčioje, tuo maloniau. Jos man kaip tautinis tobulumas. Toks sakralus apšlakstymas ir mintelė skrajūnė: "Ar karštai melsdamiesi į kovotojų globėją Šv. arkangelą Mykolą padėsime mūsų krepšininkams Europos čempionate nugalėti?" Vėliau paaiškėjo, kad ispanai meldėsi dar karščiau.

Mergaitės

Šiandien gieda septynios jaunimo choro mergaitės - jų tarpe ir nuostabioji psalmių solistė Toma, jau iš mokslų Kaune savaitgaliui pargrįžusi. "Dievą myliu, nes Jis išgirdo mano maldavimo balsą..." Tokia lėta, pajauti pamaldų ramybė. Kad toks būtų gyvenimas, gyvenimo kelias.

Maršalkos

Du Antanai, kostiumais apsirengę, kiek gunktelėję žilagalviai pro zakristijos duris išeina aukų. Ir krenta jos euromonetomis, vos keli mėlyni popieriniai gula į kraiteles. Švenčiausiąjį gi priima didžioji dalis susirinkusiųjų. Pasigėrėtina.

Kepurinė

Matyt kokio giminaičio paminėjime pasimelsti atėjęs išvaizdus, tvirtas, dar apyjaunis vyrukas, jam prie šono labai daili moteriškė... Palaiminimo žodžiams nuskambėjus, čia pat bažnyčioje kepurę - tarsi ir velveto, su snapeliu, užsivožia ir durų link oriai žengia. Pralinksmina.

Inga

Aikštėje sutikta Inga nuo Drambliuko kalno paežeryje, nuoširdžiausiai pasakojo apie nuotraukomis iš padangių praturtinusį parasparnį, apie jų turizmo sodyboje viešėjusius žydus, apie taip nuostabų gyvenimą.

Bobų vasara

Taip taip ir šeštadienį, ir sekmadienį pats didysis bulviakasis. Tiek daug poezijos jausti žemės vėsą, jos nuostabiausių vaisių - bulvių apskritumą, matyti kaip virsta į šviesų kalniuką iš po arklio traukiamo plūgo vaga ir pilasi bulvės, bulvės... Kaip gražu kai jų kupini maišai sukasiotame, supurentame lauke pūpso, kaip juos krauna ir į namus gabena, kaip barba barbena savo bulbiška melodiją į rūsį riedėdamos. O po to jau ir talkininkų užustalio bendrystė.

Išaukštinimas

Pirmadienį Šv. Kryžiaus Išaukštinimo apeigos šalia pagarbiai vainikuoto, dar 1990 m. meistro Stasio Karanausko padaryto ir butėniečio Juozo Valuntos dovanoto aukštaitiško kryžiaus.
"Kur augai tu, šventasis kryžiaus medi..." - darniai skambėjo giesmė...

Raimondas Guobis