Sekmadienis

Apniukęs ir šaltokas rytas, baltąjame varpinės bokšte aidintis ir į pamaldas kviečiantis varpas, skubrūs skubantys į Votyvą, kiti sumos lūkuriuojantys, ar dar gerokai vėliau miestelin keliaujantys. Ir prekybininkai atlaidų uoliai skuba, patogiai įsitaiso prie šventoriaus. Net keturi "taškai" - bus ką įsigyti sau, ar namuose belaukiantiems parvežti.

Asortimentas

Virginija iš Biržų siūlo įvairiausių vaikiškų ir moteriškų niekučių - pakabukai, žiedukai, apytankėlės, kitokie blizgučiai, o štai daugiausia auskarų. madoj, oj madoj ką nors į ausis įsisegus ar įsivėrus lakioti. Teresė su raudonskruosčiu, linksmai vyžuonietiškai dundenančiu Rimantu kalną didesnių ir mažesnių krepšių ir pintinių "balaninių" išsikrovę.

Gal net nepigu, bet perka, oj perka žmonės. Uogom, grybam ir kitom gėrybėms susidėti, o kaštuoja gi 18 - 24 eurus. Paprastai pirkėjas visada laimi, sėkmingi pardavėjai visuomet euru ar net keliais kainą perkančiam pjauna. Prasitaria, kad Švenčionyse pintinių net pristigę, o štai Kupiškį ar Rokiškį nesiseka - keisti ten žmonės.

Pora

Dar viena Virginija, iš Ukmergės plačiai, ant stalų plačiausių paklausiausias prekes - saldainius " kermašavus" siūlo. Kiti net pro šalį važiuodami stabteli lauktuvėms namų darbo egzotiškų saldainių įsigyti, tad sėkminga pardavėja su apskritaveide marčia dar nei sumai neprasidėjus uždirbo keliasdešimt eurų.

Saldainiai saldainėliai - ir 40 ir visa 1,40 kaštuoja, yra ir pusmetrinių ir visai trumpučių, bet visi spalvingais popierėliais, viliojantys. Dar ir gaideliai čiulpinukai, ir laikrodėliai su saldainių "riešutėliais". Buvo gi ir tikrų škaplernikių - dvi moteriškės maldaknygėmis, šventais paveikslėliais, net kvepiančiais rožiniais prekiavo.

Barškančios

Procesijoje paskui baltu taurumu spindintį grafų Marikonių kryžių pirmiausia žengė aukštas, smagiai vėjyje plazdančias popiežiaus ir Kristaus kančios vėliavas nešantieji, o paskui jau visa didžiųjų "karūnų" ir procesininkų grožybė. "Melskis ir dirbk", "Dievas mano ir viskas" - tokie tad buvo katalikiškujų sambūrių šūkiai. Varpų, varpelių aidai, šilkų vėlinas šnabždesys rodosi ir Dangų džiugina.

Dviratis

Rudas, moteriškas rėmas, juoda baltais ruoželiukais sueiliuota medžiaga aptrauktas balnelis, tuoj po vairu rėme įkaltas senas senas ženklas su užrašu: " Riga". Atremtas į Marikonių koplyčios - mauzoliejus šviesią sieną, su didžiu pasitikėjimu paliktas besimeldžiančiojo.

Svečias

Dar nei keturių dešimčių nenugyvenęs - jaunas, tamsia barzda beišsiskiriantis kun. Saulius Černiauskas iš Panevėžio. Kodėl jie pradėjo želdintis barzdas - gal į jaunuosius katalikybės amžius sugrįžtame - juk ir apaštalai buvo barzdoti, ar bent jau taip paveiksluose vaizduojami. O čia dar kartais ir toks rytietiškas giedojimo tonas. Evangelinis pasakojimas apie nuodėmės pragaištingumą - jei tavo akis tave papykino - išlupk ją. Svarbiausia į pragarą nepatekti. Mykolas gi kovoja, padeda tiems, kurie nepasiduoda.

Modernu

Sumos šventime kompozitoriaus ir, bene geriausio Lietuvos gitaristo Martyno Kuliavo, vos ne "cepelinišku" skambesiu palydimas, modernias daugiabalses giesmes įtaigiai giedojo vilniškės Kristina Žaldokaitė, Agnė Jankauskaitė ir Radvilė Žalaitė. Neįprasta ir modernu, jaunimui čia būtų patikę. Žmonių gi bažnyčioje buvo nedaug, pasigėrėtina tik, kad didžioji dalis priėmė Švenčiausiąjį.

Puodai ir puodžiukai

Atveriama paroda sudomino daugiau nei pusšimtį. Tarsi akvariume, skaidrioje stiklinėje spintoje nuo didžiausio iki mažiausiojo - aukštyn piramide sudėti puodai. Taurios formos ir ant kiekvieno užklijuotas numeriukas - Neniškių klėties lobynas, surašytas ir sukataloguotas pagal visas muziejininkystės taisykles. Apie atgimstantį Svėdasų puodų rojų jau rašiau, o štai kronika šiek tiek vėluoja.

Komentarai