Paaštrėjus į Europos sąjungos pietines šalis plūstančių pabėgėlių iš Sirijos, kitų artimųjų Rytų šalių bei Afrikos problemoms, atvykėlių nesuskaičiuojama gausybė privertė ES vadovybę įpareigoti šia bėda dalytis visas bendrijos šalis. Lietuvai pasiūlyta per kelerius metus priimti daugiau nei 700 iki šiol nepažįstamų kultūrų bėglių.

Dėl tikrojo skaičiaus vis dar deramasi, bet ar ne geriau mums būtų vietoje to susigrąžinti į tėvynę 1941 - 1953 - iais metais į Rusijos šiaurinius rajonus ištremtus ir iki šiol nesugrįžusius lietuvius bei jų palikuonis.

Švenčiant Lietuvos valstybės dieną - liepos 6 -ąją Anykščiuose lankėsi tėvynėje viešinčių ir jau visiškai čia gyventi sugrįžusių poros dešimčių lietuvių ir jų palikuonių grupelė. Didžiai susižavėję jie apžiūrinėjo mūsų kultūrines, istorines įdomybes, Vorutos piliakalnyje prisiminė Lietuvos didybę, sutartinai giedojo " Lietuva brangi". Ir pagalvojo, kad tikrąją tėvynės didybę jie pajustų jei dabartinė Lietuvos vyriausybė pagelbėtų jiems sugrįžti į tėvynę.

Žinoma, tai kainuotų, bet būtų daug vertingiau nei investuoti į ES sprendimais mums primestų pabėgėlių iš arabiškųjų kraštų apgyvendinimą. Juk laikraščių antraštė iškalbingai praneša apie tai, kad kartu su pabėgėliais traukia naujų kovos laukų ir sklaidos savajai genčiai, kultūrai bei tikėjimui ieškantys džihadistai. Problemų bus - gyvensime kaip kokie kolonijinių imperijų šleifą nešiojantys prancūzai ir britai, su baime, kad bet kur ir bet kada galės nuaidėti sprogimas, poškėti šūviai ir žūti niekuo nekalti žmonės.

Daugybė Rusijoje tebegyvenančių lietuvių bei jų dažnai jau azijietiškų bruožų, bet visgi lietuviškos kilties palikuonių, nori sugrįžti į Lietuvą, kurią savo tikrąja tėvyne vadina. Tačiau ten pardavus nekilnojamąjį turtą, dėl kainų skirtumų nebūtų įmanoma įsigyti bustą Lietuvoje, sunku būtų gauti darbą, priderinti įgytas ten žinias, negalioja ir diplomai, deramai išmokti kalbą, integruotis. Prilaiko ir Rusijoje įsitvirtinusi jaunoji karta, na ir sovietinė propaganda, teigianti apie lietuvių nacionalizmą.

Svarstau tai ir Genocido tyrimų centro direktorę Teresę Birutę Burauskaitę užklausiu. Pastebi, kas buvusių tremtinių, užsilikusių Rusijoje, apie 10 - 20 tūkstančių galėtų būti, o jei visus tremtinių palikuonis, kad mišriose šeimose gimusius pridėtume būtų gal tris kartus daugiau. Ne visi ir sugrįžti nori - nors labai retai, bet pasitaiko, kad sugrįžta, parduoda vyriausybės skirtą butą ir vėl į " Rosija" išmauna. Ir čia reikalinga ne tik moralinė, bet net labiau finansinė valstybės parama. Investuokime į savus - atstatykime istorinį teisingumą ir sugrąžinkime savuosius į savąją tėvynę Lietuvą.

Raimondas Guobis