Svėdasų bendruomenės archyvo nuotr.

Portugalija

Tarptautiniame tautų bendradarbiavimo ir tobulėjimo projekte dalyvaujančios Svėdasų bendruomenės nariai – išrinktoji trijulė plius vienas, dalyvavo mokymuose Portugalijoje, ant Atlanto vandenyno kranto gyvuojančiame Sesimbros mieste. Turiningi mokymai, puikus oras, vandenyno dvelksmas, daugiatautė kompanija daug vyno.P ažintis su pirmaprade portugalų kultūra, daug vyno ir užburiančios Pado dainos. Sugrįžus – pasidalijimas su savaisiais.

Gyvybė

Bendruomenės namuose vos ne kiekvieną vakarą dega šviesos – vyksta kompiuterinio raštingumo, pradedančių ir pažengusių anglų kalbos kursai ir kitos įdomybės. Įdomu, kad pradedantiems angliakalbiams energingai populiariosios kalbos pradmenis bando įdiegti niekaip lietuvių kalbos neįkandantis norvegas Helge. Gal jo mokytiniams seksis geriau.

Aerobika

Pirmadieniais aktyviosios Svėdasų moteriškes vakaroja vardan dailių kūno formų, imunicipacijos bei sveikatos šokdamos aerobikos, o gal ir linijinius šokius. Kitą kartą ir "Boney M" ar" Baccara" muzikai skambant gracingai pirmyn atgal, dešinėn kairėn juda ir ir jaunesnės ir šešių dešimčių sulaukusios, bet vis dar jaunos ir gyvenimo džiaugsmais trykštančios ir kažko naujo trokštančios moterėlės. O buvo gi laikai kadaise, kai tokių moterėlių maldos pasaulio taiką ir tvarką palaikydavo.

Roma

Svėdasų klebonas Vydas Juškėnas spalio pradžioje lankėsi amžinąjame mieste – Romoje, kur apžiūrėjo krikščionybei brangias vietas bei kitas įdomybes, dalyvavo susitikime su Šventuoju Tėvu Pranciškumi bei parvežė jo palaiminimą mums – Svėdasų parapijiečiams.

Skaidrumas ir tolerancija

Pasiekė žinia, kad parašymai apie parapiją bei bažnyčią kartais sukelia kai kurių piliečių, o kartais ir klebono nepasitenkinimą. Ateityje pasistengsiu būti atidesnis. Iš tiesų savo žinutėmis siekiu mūsų parapijos dvasinio ir kasdienio gyvenimo įdomybių sklaidos, santarvės ir Gerosios naujienos skelbimo. Stengsiuosi informuoti ir apie pastoracinę tarybą, jos narius bei nutarimus ir veiklą. Stengsiuosi, kad kuo daugiau svėdasiškių būtų įtrauti į katalikiškąją akciją, kad mūsų parapija būtų pavyzdys Lietuvai ir visam krikščioniškam pasauliui. Dieve, padėk.

Namas

Istorinį Onos Kirdeikytės – Budreikienės – Vaitiekūnienės namą, kuriame veikė mokykla, daug metų gyveno mokytojai, nupirkę kauniečiai apjuosė pirmapradiškai balta "celiaukinių" lentų tvora ir kas ten bus dar nežinia.

Žuvis

Žuvies kioskelė su energingąja ponia Bronislava nebeatvažiuoja. Gal ne ką čia ir pelnydavo – įvairesnės žuvies įsigyti ir vėl svėdasiškiai vyksa dažniausiai į Utenos turgų. O štai, duona ir mėsa prekiaujantys, tvarkingai atvažiuoja. Pasirodė ir prekeivių su riešutais bei raugintais kopūstais.

Ištikimybė

Ištikimiausias ne skudurais, ir ne aikštelėje, bet turgaus paviljone prekiaujantis medumi Juodelė nuo Jūžintų, atvyksta kelis kartus per savaitę. "Perka šiek tiek..."- nelabai linksmai dėlioja savo lėtakalbe ir nors ir drovokai - šypsosi, šypsosi.

Savi

Savieji krautuvininkai visgi mieliausi. Į vieną parduotuvę eini ieškodamas geresnės duonos, kitur – silkės, dešros, mėsos ar pyrago, dar kitur turtingesnis gėrimų arsenalas, dar kitur pardavėja ypač miela ar bent jau pažįstama. Nei kiek neprasčiau nei turguje ar kur didmiestyje, o dar ir palaikykime savuosius prekybininkus ir verslininkus. Pabandykime gyventi principu: svėdasiškiai perka pas svėdasiškius.

Miško žmogus

Aštuntą dešimtį įpusėjęs tvirtas vyras Juozas Ralickas, savo mėlynu motoroleriu " Suzuki", kiekvieną sekmadienį atrieda 12 kilometrų į Svėdasus – pasižmonėti ir šio to nusipirkti. Nors gyvena tolimame Šimonių girios pakraščio Baltupio kaime, bet ir jis svėdasiškis.

Ateitis

Ateityje pabandysiu šį tą plačiau parašyti ir apie svėdasiškius prekybininkus. Prekyba ugdo miestus.

Prekybininkas ir verslininkas pirmiausia turi būti sąmoningas ir aktyvus pilietis – tautinės ir patriotinės akcijos rėmėjas. O jei dar pavyktų šventadienio pamaldų metu parduotuvių duris užverti ir prekeiviams kartu pasimelsti, tai Dievo palaima ir geros valios žmonių palaikimas juos lydėtų nuolat.

"Kamčiatka"

Spalio 12 – ąją pradėta kūrenti miestelio katilinė, pasak Viktoro Cojaus - "kamčiatka". Kaip jau įprasta, sezoną pradėjo ir katilą Silezijos anglimi užkūrė Ferdinandas Kastečka. Dalies svėdasiškių šiltu gyvenimu rūpinasi dar ir jį pakeičiantys Rimgaudas Davainis bei dar vienas vyrukas iš Anykščių.

Vėrinys

Kronikoje minėtas svėdasiškių anūkių iš Vilniaus nupintas katpėdėlių vainikas Svėdasų dvaro koplytėlei papuošti, uolių ir labiau estetiką suvokiančių moterėlių rūpečiu, nors dar nesunykęs, bet nelabai išvaizdus, atsidūrė šiukšlyne. Bet, gailestingos ir supratingos moteriškės dėka, vėrinys buvo išgelbėtas - juo apjuostas išlakios pušies kamienas šile šalia Jono Matulio, Romo Bagdono ir kitų pokario Lietuvos partizanų kapų.

Liepaitės

Bedruomenės pageidavimu šalia Svėdasų 500 metų jubiliejų menančio akmens, visai ne vietoje augusios keturios liepaitės pašalintos. Iškastos ir pasodintos prie Svėdasų gimnazijos.

Helge Fjellbirkeland nuotr.

Grafikas

"Autoveldos" autobusai miestelio centre jau sustoja, o ant stotelės stulpo boluoja ir grafikas su veik dešimčia pozicijų – tiek čia nuo šiol sustos autobusų. Gerai.

Lydžiai

"Et, nieko gero šiemet..." - nenoriai prataria irdar ranka mosteli užkalbintas, nuo ežero pargrįžtantis žvejas. Kitas gi, vietinis, labiau patyręs, pasigiria, kad šį rudenį pagavęs lydžių nemažai. Buvę ir nemenkų - po 5 – 6 kilogramus svorio.

Skrajūnas

Kadaise tik pasakose, o dabar iš tiesų skarajoja ežerai. Apsukrus pilietis "išvadomis" vadinamus vandenis iš kažkur "atsikėlė" į gražuolio ežerėlio Vasintėlio vietą. Iš šio gi apsukrus urėdas nusipirko. Gal ir gerai, gal ir į Svėdasų bendruomenę šis pasiturintis pilietis - savininkas įsirašys.

Nuodas

Šeštadienio vakarą, tamsų ir tylų, simpatinga riestanosiukė gimnazistė cigarečių nusipirkti bandė. Pardavėja suabejojo jos brandumu. Tik šiai, kažkokį pažymėjimą ar kortelę pateikus, suskato kuo tinkamesnio "nuodo" ieškoti. "Mergaite, mergaite, nerūkyk" – ne tik aš sakau bet ir ant kiekvieno pokelio parašyta, kokia tai baisybė, koks tai nieko gero nežadantis nuodas. Nuodas, ir tūkstantį kartų nuodas.

Ganytojas

Sukako 140 metų, kaip Gailionių kaime, prie Linkuvos, gimė pirmasis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas (1875 - 1958). Lavinosi Mintaujos gimnazijoje, kunigų seminarijoje Kaune, Petrapilio dvasinėje akademijoje, kunigavo Liepojoje, Kaune, kur dėstė kunigų semnarijoje bei universitete, įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją 1926 m. tapo pirmuoju Panevėžio vyskupijos vyskupu. Simpatiškas, valdingas, išmintingas... Rūpinosi socialiniais klausimais, katekizacija, parašė knygų, atsiminimų, rūpinosi parapijų bei bažnyčių istorijos rašymu, į gyvenimo iššūkius reaguodavo įspėjančiais ir pamokančiais ganytojiškais laiškais. Bene tris kartus 1930, 1935 ir 1940 m. lankėsi Svėdasuose – būdavo sutinkamas dviratininkų ar raitelių, sveikinamas ties garbės vartais, teikė Sutvirtinimo sakramentą, puikius pamokslus sakė, su svėdasiškais kalbėjosi. Mes jo jubiliejų dar paminėsime.

Pirtis

Pirtis prieš Vėlines veikė trumpiau nei įprastai – iki 19 – os valandos. Piliečių buvo nei daug nei mažai – šiaip sau. Šilumos, garo ir vandens užteko. Skrajojo mintis, jog reikia prašyti valdžios, kad per mėnesį, pirti kūrentų ne du, bet nors tris kartus. " Žiūrek, kad visai neuždarytų..." – prataręs pilietis buvo triukšmingai ir vieningai nutildytas.

Ekstrimas

Šiemet, 90-ies metų jubiliejų švenčianti fotomenininkė Ona Pajedaitė, paprašė artimiausių giminaičių nedovanoti kokių niekų, tad šie nupirko bilietą skrydžiui oro balionu. Energingoji, iš Galvydžių kaimo kilusi, svėdasiškė, kuriai senolės vardas niekaip neprilimpa su didžiu malonumu šia dovana pasinaudojo.

Helovinas

Planuota viename iš Svėdasų kalnų surengti Helovyno arba didžiausio svėdasietiško moliūgo rinkimų šventė neįvyko. Didžarbūzio konkursą rengusio svetimtaučio prizinis fondas pasiliko kitoms reikmėms, gal net buvo paaukotas krašto kultūrinei akcijai. Pora apipjaustytų moliūgėlių su viduje mirksinčiomos žvakutėmis pastebėta prie kavinės "Pas Gedą", dar keletas miestelio gatvėse.

Sąvadas

Minčių sąvadas, kad šiemet mirė labai daug artimų bei pažįstamų svėdasiškių. Patriarchas Bronius Neniškis, mokytojai Jonas Šimkevičius, Ona Strolienė, Aldona Paršiukaitė, Bronius Žekonis, Ona Rimšaitė – Ralickienė, Aldona Mociūnaitė, Genė Tuskienė, Ona Strolienė, Elana Grižaitė, buvęs smagus miestelio vyrukas, "Ajerų" muzikantas Alius Indriūnas ir dar daugybė. Visų jų atmintis šių metų Vėlinėse ypatinga.

Žvakutės

Netikėtai tris žvakeles paliko ir ant senelių Matulionių, sušaudytų Antrojo pasaulinio karo vokietmetyje kartu su žydais, kapo uždegti paprašė nūnai Kaune gyvenantis anūkas Matulionis.

Paminklas su bareljefu, apsikabinusius vyrą ir moterį, bei į juos nukreiptus skausmingai septynis šautuvų vamzdžius vaizduojantis. Pagarbos žiburėlius uždegiau ir pasimeldžiau...

Atmintis

Vaikščioti Visų Šventųjų diena po kapines, stabtelėti, pamąstyti, susitikti ne mano vieno pomėgis. Štai juodo granito plyta pažymėtas rašytojo Juozo Baltušio tėvo Karolio Juzėno iš Butėnų kapas, šati ir kryžius garsiausio svėdasiškio Juozo Tumo – Vaižganto tėvų bei jų artimųjų kapą žymintis, štai ir nelaimingosios, koplyčioje sušalusios kapas, štai ir vargoninkinko Petro Vinkšnelio amžinybės vietelė, boluojantis vakaro sutemose pragaištingąjį marą primenatis koplytstulpis...

Tradicija I

Daugybė žmonių kapines aplankė jau šeštadienį. Sekmadienį gi buvo truputi mažiau, ne tik kapines lankė, bet ir meldėsi rytinėse bei vakarinėse pamaldose.Tarsi jau ir įauganti, į bėgsme nardančią šių dienų būtį, beįsikabinanti tradicija – švęsti Visų Šventųjų vakarą Šv. Mišias kapinių koplyčioje šiemet nunyko. Ir kodėl? Ar todėl, kad pernai patyrėme nesuspratimų su nelaiku įjungta ir prapuolusia elektros šviesa, ar šiaip aptingome? Jei turėtume daugiau entuziazmo, tikėjimo ir dvasios šviesos, galėtume melstis dar ir nesutemus ar net gūdų vakarą, net ir naktį, žvakių šviesoje ir jokių pragarų jėga mūsų nenugalėtų.

Atgaivinta II

Visų Šventųjų šventės vidurdienį Butėnų kaimo kapinėse didelis būrys butėniečių – vietinių ir tolėliau gyvenančių kraštiečių - meldėsi už mirusius ir gyvuosius, meldė Dievą taikos šiandienos pasauliui bei palaimos Lietuvai ir Butėnams. Giedojo giemę "Viešpaties Angelas", skaitė ilgą ilgą " Visų šventųjų Litaniją", įtaigiai nuskambėjo Antano Vienažindžio " Oi gražus gražus aukštasai Dangus..."

Skriauda

Mokytų entuziastų grupelė išvyko ekspedicijon į Belizą, prie šiltos Karibų jūros. Išvyko ten, kur garsusis geopolitikas, profesorius Kazimieras Pakštas vietą atsarginei Lietuvai – Dausuvai buvo numatęs. Gerai jiems, o butėniečių tai ir nepakvietė, nors Butėnai - ir tik Butėnai - yra Pakštų giminės lizdas.

Aušros Frankinaitės nuotr.

Judesys

Nors ne už kalnų žiema, bet reikia ruoštis kurortinei vasarai. Įrenginėjamoje poilsiavietėje prie Alaušo jau pastatyta persirengimo kabina, suoliukai, treniruokliai... Tikriausias poilsio sąlygų pagerinimas, Svėdasai darosi patrauklesni. Būsime kurortu?    plačiau...

Štilis

Pirmosiomis lapkričio dienomis turgus nerodė gyvybės ženklų – nei vieno prekeivio. Nei šios, nei šventos dienos nepaisę, ilgą sezoną nuoširdžiai triūsę, prekeiviai nusprendė nors šiek tiek atsipūsti.

Skerdikas

Paaiškėjo, kad Kražiuose keturias moteris nužudęs "skerdikas" yra kilęs iš Narbučių kaimo prie Svėdasų. Pasak amžininkų, dar einat į Aulelių mokyklą, mažesnius ir silpnesnius skriausdavo...

Tuštuma

Pilkos dienos, pilkas dangus ir miestelyje makbriška tuštuma, rodosi, kad žmonių veik nebeliko ir džiaugiesi ką nors susitikęs. Ir vėl graudingai aidi varpas, laidoja moterį, pažįstamą iš mūsų kartos, Panevėžyje mirusią iš Moliakalnio kilusią Virginiją Meškauskaitę. Kitą dieną – Juozapą Praną Matiuką iš Vikonių: neregėta gausybė žmonių, daugiau nei šimtui parengti pietūs kultūros namuose. ( Mat kavinė "Pas Gedą" buvo užimta).

Medžioklei valio

Lapkričio 7 – ąją didelis būrys, daugiausia Svėdasų, Debeikių ir "Vosintos" būrelių medžiotojų bei šiaip piliečių, dalyvavo Šv. Huberto – medžiotojų globėjo šventės pamaldose, bei suartėjimo su visuomene pietuose, kur buvo vaišinama stirnienos guliašu, šiltu vynu, o tikra daina linksmino Vytautas ir Audrius Juciai.

Jonukas

Lapkričio 9 – ąją, palaidotas 95 – ių sulaukęs ir senelių namuose pasimiręs Jonas Porcikas. Kilęs nuo Vidiškių, augęs be prabangos, patekęs į garsiąją Balio Buračo nuotrauką – ant kalnelio susėdę ir dūdelėmis grojantys trumpakelniai piemenėliai. Muzika nulėmė jo gyvenimo kelią, tad dirbo meno vadovu, tarnavo vargonininku Vilniuje, Inkūnuose, o ypač ilgai Traupyje, svėdasiškio kun. Stepono Galvydžio globoje, kur vadovavo ir parapijiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui.

Anonsų šviesa

Lapkričio 15 - ios sekmadienį, tuoj po pamaldų, kultūros namuose vyks visuotinis Svėdasų bendruomės susirinkimas: darbų ataskaita, ateities planai, diskusijos bei naujos tarybos rinkimai.

Gruodžio 12 – ąją Svėdasuose bus iškilmingai atverti Bendruomenės namai ir įžiebta Kalėdų eglutė. Bus smagu ir įdomu.

Tamsūs ir ilgi vakarai, apniūkusios ir retai žvaigždėtos naktys, trumpos dienos, mintys ir potyriai ne liūdesin, bet į šviesą tegul veda.

Komentarai

Aldona. Raimundai, esi šaunuolis. Ačiū už pamąstymus ir naujienas. Įdomesnė svetainė su Jūsų straipsniais.