Penktadienį dvi dešimtys Svėdasų Juozo Tumo - Vaižganto gimnazijos moksleivių mokytojos Astos Fjellbirkeland ir energingo keliavedžio vedami įkyriam rudeniškai žvarbiam lietui be perstojo pliaupiant nužygiavo daugiau nei dešimt kilometrų - pagerbdami prieš 70 metų - 1945 - ųjų lapkričio 21 - ąją žuvusius Lietuvos partizanus, buvusius Svėdasų mokyklos mokytojus Joną Matulį ir Romą Bagdoną bei jų bendražygius. Verta, teisinga ir garbinga.

Susibūrę Svėdasų miestelio aikštėje prie paminklų Svėdasų karšto partizanams, stabtelėje prie Juozo Tumo - Vaižganto paminklo, trumpai pasitarę, pasikalbėje kodėl ir kur einame, žengėme senuoju Šimonių vieškeliu iki Svėdasų dvaro Švč. Dievo motinos koplytėlės, istorinių kelių kryžkelėje, pasimeldėme prie minimų mokytojų kapų šviesiame pušyne, prisiminėme daugelį metų, nuo pat nykiojo pokario jų kapus globojusią, tvarkiusią sesę Paulina Valančiūnaite.

Be vargo, smagiu žingsniu, rudens ramybe ir spalvomis snaudžiančius laukus tiesiu kaspinu kertančiu vieškeliu pasiekėme Čiukus, leidomės į didžiąją pakalnę, į Jaros upelės slėnį,po kojomis amžių bilsmu dundėjo akmeninio grindinio šimtmetris, per lieptą į dešinįjį krantą pakliuvome, pramoninę kaimelio šlovę prisiminėme. Juk veikė kadaise čia ir vandens malūnas, kuris priklausė versliam svėdasiškiui Kovui su pinigais sugrįžusiam iš Amerikos, sudegęs Didžiojo karo metais ir jau nebeatstatytas.

Buvo ir brolių Šukių iš Butėnų terpentino, dervos ir anglių chemijos fabrikas, buvo ir lentpjūvė. Girios takeliais, puikiausiu vieškeliu iki sraujojo šaltinio, iki senosios girininkijos - Naujosios kryžkelės, kur prisiminėme tarpukario miškotvarką, girininką Zigmą Šerkšną, kuris 1941 m. birželio 14 - ąją į tolimąjį Sibirą buvo ištremtas. Partizaniškai ryžtingai smiltėtu takeliu Priepado ežero pakrante minėme, sustojome ir kalbėjome apie tai kas buvo, kas bus prie Algimanto apygardos štabo bunkerio duobės, prisiminėme ir pagerbėme čia 1949 m. lapkričio 1 - ąją žuvusius - vadą Antaną Starkų - Montę ir jo bendražygius.

Malda ir žvakių šviesa. Klaidūs keleliai nesuklaidino, ir pažintinio tako rodyklės bei žinių stendai gelbėjo, tad ir išlindome prie Sliepšiškio kapinaičių - tikriausio kovotojų už tėvynę kapinyno - girios panteono. Prisiminėme čia palaidotus Povilą Baroną - Briedį, Praną Galvydį - Valterį, Steponą Šukį - Gaidį, taip pat įsimintinais 1945 - iais žuvusius Kurkliečių mūšyje vyrus. Šlapiu, purviniomis valkomis besiveriančiu laukeliu pasiekėme seno istorinio Sliepšiškio kaimo " ūlyčia" kur mus pasitiko "minutė minutėn" atvažiavęs geltonasis autobusiukas ir vėju į Svėdasus parskraidino.

Toli - arti ir vėl pasiliko pagirių sodžių laukai, kalvos, miškeliais su Kušlių, Galvydžių palaukėmis susibėgančios - taip taip kažkur čia ir vyko tos kautynės išplėšusios mokytojų gyvybes - priešas nuožmus, patyręs, daug žinąs, lietuvių tarpe talkininkų surandantis, puola iš pasalų ir nepasigaili. Gulėjo jie visi septyni tada nukauti, išrengti, išniekinti Svėdasų miestelyje ant grindinio akmenų, prie Trečioko mūro sienos Tik po keleto dienų rudens sutemose nuvežti į pušaitėmis beapaugantį dirvoną ir paguldyti į nežinomą smėliaduobių kapą.. Mokytojų pamoka, niekad nesibaigianti pamoka - tėvynei, tėvynei atiduok ką privalai.

Raimondas Guobis

Autoriaus nuotr.
Partizanų takais - buvusių mokytojų, pokario partizanų Jono Matulio ir Romo Bagdono bei jų bendražygių atminimui ir jų žygių prasmės suvokimui žengia Svėdasų Juozo Tumo - Vaižganto gimnazijos moksleiviai.
Istorinė akimirka ant grakštaus bet tvirto liepto per Jarą.
Priepado partizaninės istorijos tyloje glaudžiamės prie pokario karžygius menančių stilizuotų betoninių kryžių.
" Čia, storos pušies kamiene kadaise iš tuščių gilzių buvo iškalta lemtinga data: " 1949". Ypač susidomėję - Lauryna ir Simonas.