Taip jau atsitiko, kad šiemet sukanka 50 metų, kaip 1965 - iais tuometinis Svėdasų klebonas Kazimieras Girnius parašė ir teksto nuoseklumu, tikslumu, žinių aktualumu iki šiol nepralenktą Svėdasų krašto istoriją. Nedidelė vos septyniasdešimties puslapių knyga " Istorinės nuotrupos apie Svėdasų parapiją" buvo išleista tik 1993 - iais, o iki tol gyviau istorija besidomintiems svėdasiškiams buvo žinoma tik iš keliolikos rašomąja mašinėle atspausdinų, paprastu siūlu susiūtų, storesnio popieriaus viršeliu įrėmintų knygelių.

Tai buvo pats pirmasis mano prisilietimas prie leidybos, rūpinausi tos knygelės išspausdinimu. Darbas vyko lėtai, tad nekantraujantis autorius sugebėjo parašyti keletą laiškų, kuriuos tebesaugau kaip ypatingą vertybę. Ypatinga vertybė buvo ir pažintis bei pokalbiai su tuomet Joniškėlyje gyvenusiu kunigu. Tuomet gi patyriau, kad jis gimęs Sudeikiuose, smulkių ūkininkų šeimoje, kad kaip ir visi broliai, kurių garsiausias filosofas Juozas Girnius siekė mokslo. Tėvai buvo numatę kad K. Girniui pakaks išmokti siuvėju, bet šis savotiškai gudraudamas gebėjo išsiprašyti leisti į gimnaziją, po to į seminariją ir galiausiai tapo uoliu kunigu.

Į Svėdasus atvyko 1957 - iais, tebuvo 32 - jų, tad jauniausias čia tarnavęs klebonas. Rūpinosi bažnyčios remontu, tikinčiųjų reikalais ir kitomis dvasininko pareigomis. Darbų netrūko, tačiau susidomėjo ir istorija. Susipažinęs su Juozapu Mikuckiu, Petru Vinkšneliu ir kitais senosios istorijos žinovais bei puikiais pasakotojais - mokovais. Tuomet gi ir sudėliojo, surašė pradedant gamtos įdomybėmis, seniausios istorijos nuogirdomis ir tuo ką iš bažnyčios archyvo raštų išrankiojo jis pats ir uolus pagalbininkas, buvęs vargonininkas, visuomenininkas J. Mikuckis.

Ypatingai vertingos žinios apie tautinio atgimimo metus, kai svėdasiškiai blaivybės ir tikėjimo bei tautinės laisvės viltimis gyveno, kai lietuviškus vakarus rengė, maldingomis kelionėmis Vilniuje ir net Čenstakavoje lankėsi. Nuostabiausi gi aprašymai apie kunigus, nepaslepiant net pomėgio vaišintis ir kitokių ydų. Sukrečianti istorija apie didį kovotoją už blaivybę kun.Jurgį Nainį, kurį supykę dėl pajamų sumažėjimo žydai bandė nunuodyti. Šeimininkė prekybininko Farbero parduotuvėje nupirko aliejaus, ant kurio pakepintos žuvies užvalgęs klebonas ėmė bloguoti ir vos išliko gyvas.

Apie puikius arklius ir net du prijaukintus juodvarnius, kurie griebdavo viską kas blizgą ir kuriais taip žavėjosi juos laikęs kun. Antanas Lenkevičius. Puikiausios iš Svėdasų kilusių kunigų charakteristikos, kokie nuostabūs tai buvo vyrukai - sužinome apie ne menkesnių gabumų nei Vaižgantas rašto darbininką marijonų vienuolį Aleksandrą Bublį, apie knygnešį, Nemunaičio bažnyčios statytoją Feliksą Baltušką - brolį pranciškoną Silvestrą. Šilti žodžiai apie bičiulį, ilgametį Traupio kleboną Steponą Galvydį, kuris kuris buvo gilaus proto, karšto tikėjimo, puikiai išreiškęs aukštaitišką savybę jautrumą, ypač pagelbėjusį į vargus bei nelaimes įpuolusiems.

Kun. K. Girnius ir vėliau istoriko gyslelės nepametė - dar parašė Aluntos parapijos istoriją bei biografinę knygelę " Atsiminimai ir mintys iš gyvenimo".

Raimondas Guobis

Autoriaus nuotr.
Nedidelė, kukli ir jau bibliografine retenybe tapusi knyga "Istorinės nuotrupos apie Svėdasų parapiją", kuriai viršelį nupiešė Jolita Žekonytė - Karalienė.