Praeitą pirmadienį grupelė Ukmergės Antano smetonos gimnazijos 11 D klasės gimnazistų su istorijos mokytoja Birute Kuoriene bei bičiuliais keliavo pokario partizanų Talkais. Aplankyta Algimanto apygardos vadavietė Šimonių girioje bei vietos menančios tos pačios rinktinės Vaižganto kuopos Viesulo būrio kovos kelią.
Šimonių giria.

Jei prie Priepado ežero apvyko nukeliauti be vargų, ten uždegti žvakeles prie Algimanto apygardos vadavietėje ir vado Antano Starkaus - Montės žūties vietoje, tai nukeliauti partizanų atminties žiedu nepavyko. Autobusiukas klimpo, strigo galingos miškovežės technikos išmaltuose miško keliukuose.

Stabtelėje Svėdasusoe prie paminklo šio krašto partizanams miestelio aikštėje ukmergiškiai nukeliavo į Kunigiškių kapilnes, prisimnė bei pagerbė ten palaidotus 1949 m. lapkričio 2 - ąją žuvusius alberto Nakučio - Viesulo grupės partizanus. tylus, vienišas bokštas, laukuose lakiojantis į medžių viršūnes, svyrančius beržus įsipinantis vėjas.

Rimtis persmekta išdavystės nuojauta, klasta. kaip kadaise išdavė tautiečiai netikę, taip šiandienos netikėliai apiplėšę varpą, nuėme grandines, išniekinę paminklą ir didvyrių atminti. Kiti tautiečiai iki šiol taip ir nesuradę nei pagrobtų vertybių nei sugaudę plėšikų.

Vaižganto tėviškė. Istorinės atminties naikinimo pavyzdys - vidury laukų styrantis šimtametės liepos kelmas. Sunaikinta istorija, ir tai padarė sakytume pavyszdingas pilietis sumanus ūkininkas... tačiau matyt kažkur, kažkada jam pritrūko lietuviškos dvasiso spindulėlio, supratimo. Juodžaisu kelmas, ...
Kalniečiai kalne tarp krūmynų, toliau Deksniai, Netikiškiai, be žmogiškos dvasios liūdin

tys Pamalaišys, vienišas paminklas rašytojui Stepui Zobarskui, kelias vedantis dešinėn į klaidų mišką. Kol sustojome prie visai neseniai įrengtos rodyklės į partizanų žūties vietą. įrengta ji šiame miške žuvusio partizano Stasio Gimbučio - Rūko dukterėčios Birutės Kuorienės sumanymu, kurį išpildė jos brolis Valdas Gimbutis,bei taip pat kritusio Jono Meškausko - Caro sūnėnas Algimantas Baronas.

žygis kuriuo baigiasi traginguose kirtimuose. Kur dabar partizanai pasislėptų jei prireiktų. tarp tų sausomis šakomis, aukštais žemais, storais ir ne tokiais kelmais ruduojančių plynių, tarp matyt iš pagarbos miško broliams paliktų gyventi kelių storkamienių eglių žymi dauba - buvusios Viesulo partizanų slėptuvės vieta. Matyti kur buvo pagrindinė, gyvenamoji patalpa, kurlink vedė tunelis.

Po atminties žodžių ir krikščioniškos maldos už žuvusius - A. Nakutį - Viesulą, S. Gimbutį - Rūką, Kazį Palskį - Ąžuolą, J. Meškasuką - Carą, Petrą Miškinį - Šarūną, Petrą Černių - Tigrą ir Petrą Dilį - Tarzaną, Algimantas nusiėmė nuo pečių gitarą ir pradėjo groti liūdnai didingą melodiją, suskambo visai neseniai jo sukurtos, kovotojams už laisvę skirtos dainos žodžiai: " pasiklydęs miške gaudė vėjas šiaurys/ Ant stalo neužbaigtas laiškas,/ Automatai prie durų stovėjo kampe/Bet tą rytą nieks priešo nelaukė..." Stabtelėję prie aukštos šviesaus betono trikampės stelos su išrašytomis čia žuvusiųjų pavardėmis žengėme atgal. Mintys, spiečiai pelkių gyvių sulėkusių geri patriotų kraujo, kažkuo panašūs į gyvenimo mašalus...

Pavakariai su šalikais, dešrelėmis, kepamais zefirais bei dainomis ir įdomiais pokalbiais vyko Moliakalnio vienkiemio bazėje. Ta proga buvo aptartas sumanymas jau šių metų rudenį, pačioje spalio pabaigoje surengti žygį Viesulo būrio pėdsakais: Svėdasai - Krašteliai - Savičiūnai - Viesulo būrio žūties vieta Drobčiūnų miške - Pakalninė - Maleišiai - Viesulo būrio vyrų palaidojimo vieta Kunigiškių kaimo kapinėse - Gykiai - Moliakalnis - Svėdasai.

Raimondas Guobis

Autoriaus nuotr.
Prie rodyklės į partizanų žūties vietą stabtelėjo ją įrengę - Birutė, Valdas ir Algimantas

Viesulo ir jos vyrų žūties vietą žymi tipiškas, saikingas paminklas
Prie buvusio bunkerio daubos dainą apie partizanus dainavo Algimantas Baronas