Raimondas Guobis 

Jubiliejus su savivaldos

ir pilietiškumo prieskoniu

Rugpjūčio 15 - ąją, Žolinių šventėje Svėdasuose paminėtas 515 - sis miestelio gimtadienis. Išvakarėse ir jubiliejaus dienos vakarais būta daug teatrališko juoko, muzikos ir dainų, o istorinėje dalyje kalbėtasi apie savivaldą ir senųjų laikų bei dabartinį pilietiškumą.

Išvakarių džiaugsmai ir nuotykiiai

Didžiosios dienos išvakarėse Svėdasų miestelis pasipuošė iš žiedų, žolynų sudėliotais kylimais,vainikais, išraitytais skaitmenimis primenančiais, kad jaukiajam miesteliui prie Alaušo sukanka 515 metų. Ryte didžiulis, modernus ūkininko traktorius centrinėje gatvėje šalia turgaus nuvertė elektros stulpą - užgeso galiūno variklis ir nesuveikė stabdžiai. Elektrikiai turėjo nemažai darbo, tačiau jau po pietų sudaužytojo vietoje švytėjo naujas stulpas...

Kultūros namuose pora liaudiškų komedijų  Liudvikos Didžiulienės - Žmonos"Paskubėjo" ir "Apie vištas ir politiką" dar iš caro bei Smetonos laikų suvaidino Traupio bei Vaitkūnų kultūros namų teatrų vaidintojai, veikė Vytauto Bagdono fotografijų paroda. Sutemose jubiliejui besiruošiantį miestelį nuprausė smarkus su griausmais bei vėjo gūsiais pliaupiantis lietus.

Tikėjimas ir pilietiškumas

 Jaukiojoje Svėdasų Šv, arkangelo Mykolo bažnyčioje Šv. Mišių už Svėdasus bei svėdasiškius šventimui vadovavo vietinis klebonas Raimundas Simonavičius. Po pamaldų, sugiedojus lietuviams taip mielą giesmę "Marija, Marija"   vieningai buvo sugiedotas kun. Stepono Galvydžio parašytas Svėdasų himnas, besibaigiantis pranašingais, kviečiančiais atsigręžti į tėviškės žemę žodžiais: "...Surink į būrį mus visus...Globok ir saugok Svėdasus". Iš šventovės pasipylusioje minioje plazdėjo vienintelė, revoliucingai raudona Aukštaitijos vėliava, o kas ir kur nukišo Svėdasų miestelio vėliavą?

Šimtmečio svėdasiškių galerijoje pokalbis apie savivaldą ir pilietiškuma. kalbėtasi apie XIX amžiaus pabaigoje besiformuojančią lietuvišką visuomenę, pirmuosius tautos žadintojus, ypač apie vargonininką Juozą Mikuckį, kuris aktyviai dalyvavo, blaivybės, švietimo, kultūriniame darbe - jis platino lietuvišką spaudą, jis tautos reikalus sprendė Didžiajame Vilniaus seime, jis gyvai domėjosi istorija, jo pasakojimų paskatintas kun. Kazimieras Girnius 1965 m. parašė bene pirmąją Svėdasų istoriją.

Prisimintas ir J. Mikuckį pakeitęs vargonininkas, nenuilstantis kultūros darbininkas bei visuomenininkas Petras Vinkšnelis bei pirmieji nepriklausomos Lietuvos savivaldos žingsniai Svėdasuose. Pirmasis komitetas susikūrė išvadavus Lietuvos kariuomenei 1919 m. birželio 1 - ąją, kuomet karininkas Bielskas dalyvavo išrenkant valsčiaus komitetą - Steponą Žemaitį (sekretorius), Joną Galvydį ir Steponą Bublį, bei miliciją -

Juozą Baroną, Joną Meškauską, Joną Gobę ir Praną Kežutį. Antrajame valsčiaus komiteto posėdyje iš susirinkimo buvo pašalinti visi dalyvavę "komunistai" - Boleslovas Žvirblis, Domininkas Gimbutis ir Antanas Maluiška, jiems uždrausta užimti bet kokias valdžios ar visuomenines pareigas, tad įvykdyta "desovietizacija".

Maža to, vėliau konfiskuotas labiausiai gyventojus engusio "bolševiko" Niauros turtas, net karvė, jo mažamečiui vaikui išskirta vienas svaras sviesto per savaitę. Birželio 11 - ąją išrinktas pirmasis Svėdasų viršaitis Napalys Baukys. Posėdžiauta labai dažnai, spręsti prievolių kariuomenei, tiltų per Šventąją bei Jarą atstatymo, neleistinų milicininkų veiksmų, vargšų šelpimo bei besaikio kortavimo, naminės degtinės gamybos uždraudimo, prisijungimo prie Utenos apskrities reikalai.

Apie garsiuosius viršaičius Antaną Budreiką, Juozą Striuką, daug šiltų žodžių apie juos tarė artimieji - Dalia Dilytė - Staškevičienė,  provaikaitis Mindaugas Striukas. Prisiminti ir naujosios kartos veikėjai, pažymėti pavasarininkai Ona Juodelytė bei Antanas Šukys, jaunalietuviai Karolina Budreikaitė ir bene žymiausias jaunosios kartos Vladas Baleišis. Jis ne tik jaunalietuvis, Vilniui Vaduoti sąjungos narys, jis šaulys ir rašytojas - pirmųjų poetinių miniatiūrų rinkinio Lietuvoje "Chrizantemos" autorius. 

Sveikinimo žodį tarė Seimo narys Sergejus Jovaiša, kalbą pradėjęs šios nakties sapnu apie pralaimėjimą "Cibonai", kartu su kolegos Antano Bauros padėjėja Regina Patalauskienė įteikė svėdasiškiams raštą bei Lietuvos istorinę vėliavą.

Svarbios smulkmenėlės

Atverta dailių ir reikalingų tarpukario smulkmenėlių paroda stiklo spintoje. Daugeliui buvo įdomu paliesti lietuviškus litus, pavartyti 1928 m. Svėdasų valsčiuje išduotą Teklės Neniškienės pasą ar sužinoti kaip veikia karabitinis dviračio žibintas... 

Šimtametės diena

Šimtmečio svėdasiške paskelbta šių metų gegužę šimto metų jubiliejų atšventusi Fausta Merkytė - Palskienė Svėdasų jubiliejaus šventės rytmetį atsikėlė vėlai. Pvalgė... Šiek tiek pasikalbėjo su dukra, pasimeldė už visus mirusius bei pažįstamus, maldoje pamąstė apie šių laikų svėdasiškius.

 Duonos ir žaidimų...

Popietinė programa prasidėjo pramogomis, žaidimais vaikams bei jų tėveliams, džiaugsmai kaip Žaliaplaukei Esmeraldai vadovaujant mažyliai žaidžia senovinius - paprastus ir smagius žaidimus. O jau po to tris salves trenkė Broniaus Budreikos patranka, kaip iš multifilmo gražuolėlė, mažutėlė.

Pirmojo, visus tiesiog pritrenkusio didinga 140 gramų parako užtaiso jėga, Svėdasams skirto šūvio dagtį kartu su bram - kapitonu pridegė Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, kuris linkėjo maloniai praleisti šventinį vakarą, prisiminė senąją istoriją, kunigaikščius Radvilas bei palygino, kad didikams valdant tebuvo septynios gatvės, o dabar aštuoniolika... Meras gi taip pat vystė gatvių tema, palinkėjo, kad Svėdasuose būtų jų bent dvidešimt, žadėjo, kad pora gatvelių greitai bus asfaltuotos, linkėjo Svėdasams tapti miestu.

Buvo proga pasakyti daug prasmingo, viltingo, juk į šventę žmonių susirinko laibai daug. Kviesti vis nauji kalbėtojai, tačiau daugumos jų nepasirodė. Keltą kartą buvo skaitomas šventės ėmėjų sąrašas. Bendruomenės atstovai menišku žymeniu apdovanojo gražiausia miestelyje pripažintos sodybos šeimininkus Gražiną ir Algimantą Puolius, raštai įteikti ir kitiems grožio bei tvarkos puoselėtojams, įvertintas ir geriausiai besitvarkantis daugiabutis namas, pažymėtas Moliakalnio gatvės trečiuoju numeriu.

Didysis koncertas, kuriame puikiausią dainą apie Svėdasus dainavo mokinukės ir vietinio vokalinio ansamblio dainininkai, pasirodė "Baltoji Pavana", grojo ir dainavo, romansais, harmoningomis dainomis džiugino kaimo kapelos, kolektyvai iš Leliūnų, Skiemonių, jų vokalinis - instrumentinis ansamblis "Akimirka" smagių muzikantų iš Viešintų " grupė Vingerinė", bei popo muzikos grupė '"Drovuoliai" iš Molėtų.

Šiokia tokia prekyba saldėsiais, veltinukais, iš šimto kiaušinių iškepta jubiliejinė kiaušinienė ir tranki, įvairia muzika supinta, skambėjo ne tik "bumčikai", tačiau ir "ABBA" dalykėlis "Mama Mia", kurioje jauni ir vyresni trypė iki pirmųjų gaidžių. prieš vidurnaktį dangų raižė keliomis salvėmis iššauti fejerverkai. Buvo smagu. Ir aš ten buvau, žvalgiausi, vaikštinėjau, gal net ne viską pastebėjau...
 
Nuotr.
Seimo narys Sergejus Jovaiša kartu su tokio paties nario Antano Bauros padėjėja Regina Patalauskienė jubiliejaus proga svėdasiškiams įteikia Lietuvos istorinę vėliavą.
Jonas Neniškis paaiškina kaip veikė karabitinis dviračio žibintas...
Vieną gražiausių jubiliejinių papuošimų sukūrė puikios žolynų menininkės Irena Guobienė ir Domicelė Augutienė
"Baltoji Pavana" džiugino beveik Svėdasų miestelio istorijos pradžią menančiais šokiais.
Dainą apie Svėdasus smagiai dainavo jauni ir seni saviveiklininkai...
Linksmai nusiteikusi publika
Pirmąjį šūvį iš egzotiškos patrankos paleido "bambardyrius' Bronius Budreika ir Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis
Brandžiai jaunos kartos svėdasiškės  - Daiva, Elona ir Audronė.