Saule ir vėju džiuginusios Mykolinės

Sekmadienį Svėdasų bažnyčioje švęsti tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai, melstasi bažnyčioje tradiciškai sugiedotas svėdasiškių himnas, bibliotekos dailės galerijoje klausytasi paskaitos apie senovės Lietuvos girias, sutiktas senų fotografijų albumas "Kur giria žaliuoja".

Skambant visiems trims baltojo bokšto varpams aplink bažnyčią išsipylė šiek tiek susigrūdusi, padrika, spalvinga procesija, vėjas plaikstė vėliavų šilką, iškilmingai aidėjo giesmė "Viešpatie Jėzau", dangiškai spindėjo monstrancija klebono Raimundo Simonaičio rankose. Rytmečio pamaldose mūsų dvasininkui pagelbėjo svečias , o Sumai jis pasiliko vienas.

Šios dienos evangelija buvo griežta, apie papiktinimus, apie tai, kad reikia atsisakyti visko, kad tik laimėtum Dievo malonę. Homilijoje kalbėjo apie apie  lemtingus sprendimus, nugalėti blogį savo viduje, juk jis iš mūsų išeina.Kalbėjo apie Šv. arkangelą Mykolą didžiosios gyvatės, šėtono nugalėtojo, apie angelus, kurie nuolatos lydi žmogų ir padeda įveikti sunkumus. Maldavimuose prašyta taikos ir visų malonių svėdasiškiams. Iškilmės proga buvo sugiedotas Svėdasų himnas.

Bibliotekoje susirinkę dar kartą apžiūrėjome pokario partizanams skirtą dailininko Donato Inio tapybos darbų parodą. Miško temą įdomiai tęsė dr. Dalia Dilytė - Staškevičienė, kuri įtaigiai kalbėjo apie Lietuvos miškus minimus Simono Daukanto raštuose, girias kurios kaip jūrės be galo be krašto vienu lieknu kerojo. apie tai, kad senovės lietuviams girios buvo kaip pilys, o jų narsa ir kantrybė - mūrai.

Apie miškus, kurie buvo šventi, tad neliečiami, saugomi, ąžuolynus ir didžius ąžuolus, kurie buvo didžiojo dievaičio Perkūno medžiai, apie supratimą, kad miškas ir visas pasaulis yra ne žmonių, o Dievo. supratimą, kurį perkeitė jau XVIII amžiuje įsigalėjęs racionalizmas, teigimas, kad gamta yra chaosas, o tvarką joje gali įvesti tik žmogus. Apie šių dienų pasimetimą, girių naikinimą ir kartu su didžiais medžiais nykstančią viltį. 

Trumpai apžvelgėme mano sudarytą albumą "Kur giria žaliuoja, ten mūsų namai".Visai smagi, kietais viršeliais, tėvynės šimtmečio ženklu pažymėtoje  beveik septynių dešimčių tarpukario laikų fotografijų, kuriose miškai, didieji akmenys, miškakirčiai, sielininkai, medžiotojai ir kitos įdomybės skirta visiems mūsų miškus mylintiems, istorija besidomintiems. 

Raimondas Guobis

 Autoriaus nuotr.
Mykolynės - didi šventė uoliosioms procesijos moterims.
Dr. Dalios Dilytės - Staškevičienės glėbyje dvi knygos: Simono Daukanto "Raštai" ir albumas "Kur giria žaliuoja".
Rimti ir iškilmingą prasmę jaučiantys didžiąsias vėliavas nešantys procesijos vyrai