Vilniečiai – Vaižganto ir partizanų takais

Paskutinį šių metų šeštadienį Vilniaus bėgimo klubo „Tamsta“ suburta vilniečių grupė, prisijungus dar keliolikai žmonių iš Rokiškio ir kitų vietelių, virš 60 žmonių atvyko į Svėdasus dalyvauti  tarpušvenčio žygyje. Svėdasai pasirinkti neatsitiktinai –  prasmingai užbaigiant jubiliejinius kan. Juozo Tumo – Vaižganto metus ir pagerbiant prieš 70 metų žuvusius Algimanto apygardos partizanus. Žygeiviai šviesiais vieškeliais, Jaros pakrančių šilais ir Šimonių girios takeliais nuėjo 21 kilometrą, krašto istoriją pažino  ir puikiai praleido laiką.

Nenuilstančio organizatoriaus, klubo „Tamsta“ vadovas Henrikas Šarkūnėlis su savo komanda didžiuliu autobusu, tikriausiu baltašoniu laineriu, į Svėdasus atvyko apie 10 valandą. Diena buvo pilka ir žvarbi, tačiau žygeiviai nusiteikę saulėtai ir pakiliai. Bibliotekoje apžiūrėjo „Šimtmečio svėdasiškių“ galeriją, stabtelėjo aikštėje prie paminklo pokario partizanams, Nepriklausomybės kolpytstuplio, paminklo kan. J. Tumui – Vaižgantui, memorialinės lentos tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui.

Pasisukinėję šventoriuje, užsukę į grafų Marikonių koplyčią – mauzoliejų, smagiu žingsniu Šimonių gatve tuo pat vardu vadinamos girios link. Pirmasis stabtelėjimas prie baltosios dvaro koplytėlės istorinių vieškelių kryžkelėje, partizanų kapų šilelyje. Po to tiesiu kaip styga, skambančiu nuo gruodo, šviesiu keliu žengėme iki pat liepto per Jaros upelaitę Čiukuose.

Ten kalbėjomės apie malūną, terpentino dirbtuvę ir kitą, jau seniai išnykusią tos vietos pramonę. Įžengėme į girią, kuri motiniškai pridengė nuo žvarboko vėjo, smagiai žygiavome beveik porą kilometrų. Kryžkelėje prie buvusios Svėdasų girininko buveinės – Naujosios pasodos sukome į kairę, Priepado ežero pakrantėje pietavome.

Pokario kovas, legendinį vadą Antaną Starkų – Montę ir jo bendražygius prisiminėme prie buvusio Algimanto apygardos vadavietės bunkerio daubos. Girios keliutėmis tolyn žygiavome, beveik netyčia kitu keliu pasukome, kelią pasiilginę visai Dienionių ir Apvalaino ežero pakrantėmis žingsniavome, pro senąją pušį su „Muka“ praėjome į Galvydžių kaimą išlindome.

Kelio vingiais vėl į Jaros  slėnį nusileidome, Šv. Jono kryžkelėje stabtelėjome, tiltu žengėme, patvinusia upe gėrėjomės, per senąjį Vikonių kaimą ėjome. Šilų vingriais takeliais prie pat Svėdasų kapinių išlindome, domesnius amžinybės miesto paminklus apžiūrėję, jau sutemose  miestelio centre savo žygį baigėme. Jaukioje bendrystėje kavinėje „Pas Gedą“ vakarieniavome, įdomiai kalbėjomės, dainas dainavom ir atsisveikinę namo keliavome.

Raimondas Guobis

Autoriaus nuotr..

Daugiau nei šešios dešimtys žygeivių bei ištikimas ir kantrus šuo prie liepto per Jarą ties Čiukais 5632

Žygeiviai prie Algimanto apygardos vadavietės bunkerio vietos Šimonių girioje 5639

Leidžiantis į Jaros slėnį 5654