Beragis, šviesi, lygi ledo erdvė ir sekmadienio popiečio pilkšva ramybė. Pėdsakų pėdsakai ir toliuose, rusvų nendrių ir pakrančių medžių fonuose boluojančios žvejų " trobelės " - kvadrato ir kitokių formų medžio rėmai aptraukti celofano plėvele ant įvairiausių formų pavažų. Žengiu mindamas ir savuosius pėdsakus į vis dar švarų sniegu apneštą ledo rūbą.

Girgždindamas sniegą, spėriu žingsniu prisiartinu prie trijų namukų kolonijos, žengiu prie artimiausio, pačio gražiausio, kurio skaidrume tamsuoja žvejo siluetas. Ištariu; " tuk, tuk" ir pravėręs duris sveikinuosi su pažįstamu miestelio gyventoju Romu Kubiliumi. Klasteliu apie žvejybos ypatumus, o jis šypsodamasis atsako. " Taip žvejodavau nuo pat mažens, ten Suvalkijoje, beveik prie Marijampolės bet arčiau Vilkaviškio, visai netoli Bagotosios miestelio, Višakio upelėje, kuri panašaus didumo kaip mūsų Jara. Sugaudavome daug, ypač džiaugdavomės šapalais.

Dar prisiminė pakrantės kelmą po kuriuo buriuodavosi žuvys, ir nors užkibusios nelikdavo, jos vėl į savąją vietą sugrįždavo, vėl ant kabliuko užmautą masalą, dažniausiai slieką griebdavo."

Svėdasuose tai pirmas potyris R. Kubiliui buvęs 1973 - iųjų žiemą, kuomet legendinė Alaušo ežero žvejė Mardosienė išgirdusi paklausimą kaip kimba žuvys pasiūlė pačiam pabandyti - padavė trumpą kotelį ant kurio buvo pririštas valo gabalas ir kabliukas su prie jo prilipdyta blizgančia skardele. Negilu ten, gal vos trys metrai tebuvę, bet vos įleidęs valą pajuto, kad kažkas užkibo. Ir labai sunkaus, tarsi būtų užkliuvęs ar į kokį kelmą įsmigęs kabliukas.

Tačiau sulaikęs kvėpavimą palengva ėmė traukti laimikį aukštyn ir eketėje pasirodė geltonas milžiniško karšio šonas. Tuo metu žuvis suspurdėjo ir nulaužusi kabliuką išsivadavo - nėrė į gelmę.

Šitas namelis aukštesnis negu šalia esantys vos ne taisyklingo kūbo formos svėdasiškių žvejų nameliukai. Vasarą tiktų ir šiltnamiu pabūti, keli pomidorai tilptų. Jo aukštis yra privalumas, mat kiek pasėdėjęs gali viduje atsistoti, išsitiesti. jaunatviškai šypsosi buvęs zootechnikas, bet prasitaria, kad kaulai pastingsta ilgėliau pasėdėjus - juk jau septintą dešimtį įpusėjęs.Kartais ir žodį senatvė prataria. Sugavęs vos keturias kuojikes bei palšas. Pakaks, bus gera keptuvė, nes dar turįs iš praeito karto užsilikusių žuvelių.

Vėjo beveik nėra, šalčio gal tik penki laipsniai, bet pagėlingai drėgna. Nendryno pakraštyje dviejų stogų kolonija boluoja žvejų nameliai. Taikydamas per sniego sales - ne taip slidu kaip ant pliko ledo, keliauju link anų. Žalsva kostiumas, dungsi tvirta figūra. Taip, tai Dobilas Barysas. Trys žuvelės, bet tikslas pasiektas - malonumas patirtas. Filosofuoja, kad kaip ne kiekvienas pasimylėjimas turi pasibaigti apvaisinimu, taip ir ne kiekviena žvejyba gausiu laimikiu. Dvi eketės, dvi meškerikės - tiek tegalima. Ledas storas. Bandau matuoti, nors netiksliai bet nusprendžiu, kad 27 centimetrai. Dobilas pusiau patriotiškai prataria, kad toks ir tanką išlaikyti gali, o gal visus kiek Lietuvą jų turi...

Prabilo apie per didįjį šaltį aidėjusias skeldėjančio ledo melodijas - cypia, sprogsta, traška, dūžta... Vertėtų tą ežero muziką įrašyti. Meškerikės dvi. Taip jos geriausios, mat žvejys pripranta ir jo įrankis tampa pats geriausias. Žvejybos gi mokaisi, vis ko nors labiau patyrusio žvejo paklausi, stebi, kaip jis elgiasi ir tobulėji, palengva pats patyrusiu žveju tampi. Iš elegantiškos būdelės atsiliepia Valančiūno Virgis.

Jis tai nuo pat gimimo prie ežero ir ežere. Dar jo tėvelis žūklaudavęs, ir su bučiais. Tik tuomet jis tai daręs teisėtai, o kas dabar tokiu būdu bando žuvelių sugauti, tiesiog brakonieriauja. Daug čia visko būdavę prie to ežero. Visokių istorijų, visokių nutikimų - ir linksmų ir liūdnų, tragedijų tikriausių. Raitosi cigaretės dūmas, žvejai vynioja meškeres, palengva merkiasi vis dar neilga vasario vidurio diena.

 Raimondas Guobis

Autoriaus nuotr.
Romas Kubilius ir jo namelis bei žvejų miestelis
- Šiandien pakaks... - sako Romas Kubilius ir palengva ima ruoštis namo
Dobilas Barysas žvejodamas išgyvena didįjį malonumą...
Beragio dovanos - pora karšių ir kuojikė