/out_data/Skelbimams/drasos-kelias.pdf

 Visame kame yra tam tikra tvarka. Kur be nukreiptumėm žvilgsnį, į mineralų pasaulį, augalų ar gyvūnijos, visur rasime tam tikrą racionaliai veikiančią sistemą. Bet nieko nėra amžino, viskas kinta, „nėra nieko pastovesnio už laikinumą“. Ar jau taip seniai klestėjo dinozaurai? Kaip tada atrodė mūsų planeta? Turbūt neatpažintumėm, net kontinentai buvo kitokie... O kaip pasikeitė augalai? Kiek jų išnyko, neprisitaikę prie pakitusių sąlygų, kiek atsirado naujų? 

Apie mūsų teisėjus, teismus, pamintą teisingumą, apie valdžią aplamai, jau pasakyta nemažai. Kas turi ausis, tas išgirdo. Išgirdo ir tikiuosi suprato, kad tautos nekontroliuojama valdžia – degraduoja. Tai neišvengiama, dėsninga, patarlė „žuvis genda nuo galvos“, tik patvirtina, kad taip buvo visada.

Pasaulis sukurtas Darnos principu ir funkcionuoja kaip vieningas organizmas. Sociologas Comte visuomenę irgi lygina su gyvu organizmu. Žmogaus ar gyvūno, didelis ar mažas, turi abipusę nervų sistemą.Abipusę reiškia tai, kad ne tik raumenys ir visa organizmo „periferija“ gauna impulsus – komandas iš „centro“ susitraukimams ir kitokiems veiksmams, bet ir „periferija“ centriniai nervų sistemai turi nei kiek ne mažesnį ir ne mažiau efektingą poveikį. Įsidūrus rakštį ar patyrus didesnę traumą, akimirksniu tai pajaučia ir „centras“...