Kodėl norėjome įkurti bendruomenę

Miestelio bėdos visiems kaip ant delno: bedarbystė, girtavimas, plintantis skurdas... Per bendruomenės organizaciją tikėjomės gauti pinigų iš užsienio fondų ir pabandyti išspręsti nors dalį šių problemų. Deja, nuodugniau įsigilinę į padėtį, supratome, kad pinigai ne ką tepadės, kol nepašalinsime šias problemas sukeliančių priežasčių. Po gana ilgų diskusijų ir kitų organizacijų patirties analizės įsitikinome, kad bendruomenę reikia kurti kuo labiau prisilaikant krikščioniškos moralės pagrindų. Priešingu atveju, besidalindami pinigus mes paprastai ,,svėdasietiškai” susirietume. O kuo didesni pinigai, tuo didesni pykčiai...

Kodėl ne bendruomenė, o bendruomenės centras

Įstatus ir kuriamos bendruomenės viziją paruošėme visuomenės vertinimui, bet į gyventojų sueigą atvyko vos keli žmonės. Perimti valdžią iš mūsų paprasčiausiai nebuvo kam, o kad įdėtas darbas nenueitų perniek, buvo apsiribota mažesnės organizacijos, t.y. bendruomenės centro kūrimu. Žinoma, socialinės veiklos teko atsisakyti ir turimas pajėgas mesti į visuomenės informavimą ir švietimą. Kodėl?

Atgavę nepriklausomybę, praradome ideologinę orientaciją: vakarietiškas prakticizmas, Rytų filosofijos ir iš komunistinės ideologijos persikraustęs humanizmas, tiek iškreipė moralinių vertybių vertinimo skalę, kad ir didžiausi intelektualai dažnai jau nebesugeba atsekti ribos tarp gėrio ir blogio. Tad mes ir nusprendėme pradėti nuo šito,  iš pirmo žvilgsnio vaikiško dalyko: išmokti praktiniame  gyvenime skirti, kas gerai, o kas blogai...

Ką mes darome

Dažnai paprasčiausiai kalbamės su žmonėmis. Taip sužinome ko gyventojams reikia, kaip jie vertina vieną ar kitą nuomonę, situaciją. Žinoma, paprastesnės ir naudingesnės būtų anketinės apklausos, bet dauguma dar nelabai supranta, kam to reikia. Sekame kitų bendruomeninių organizacijų gyvenimą, nagrinėjame jų patirtį, ieškome, ką galima būtų pritaikyti Svėdasų padangėje. Su tuo pačiu tikslu sekame spaudą, internetą, susirašinėjame su įvairiomis institucijomis.

Kodėl tai darome

Mes gyvename informacinių technologijų amžiuje, bet nežinome, kaip ieškoti, atsirinkti ir panaudoti reikiamą informaciją. Kasdienybėje, mums brukama menkavertė, tendencinga  ir negatyvi informacija -  visokių galų reklama, politiniai skandalai, agitacija, kriminalai. Tai žmogui sukelia baimę, nesaugumo jausmą. Antroji ryški bėda, kad vyksta informacijos iškraipymas. Liaudiškai tariant, kai viename miestelio gale nespėji nusičiaudėti, kitame gale jau išgirsta. Įsivaizduodami, kad mes viską žinom, kas vyksta Afrikoj ar Amerikoj, iš tikrųjų mes dažnai  nieko nežinom, kas dedasi savajame kieme (išskyrus, kas numirė ar pasikorė). Informacijos stoka arba šališkas jos vertinimas  gimdo įvairiausias paskalas ir trukdo įsijungti į rimtų reikalų sprendimą. Tai  buvo viena iš priežasčių paskatinusi leisti savo laikraštį.

Kaip galima prisidėti prie centro veiklos

 Laikraštis, lankstinukas – lyg ir smulkmenos, bet iš tiesų vieno tiražo paruošimas gali siekti ir trečdalį karvės kainos. Pardavinėjant laiko prarandama daug, o pinigai vis tiek nesugrįžta. Blogiausia, kad leidinys ne visus pasiekia. Taigi, padėdami platinti mūsų leidinukus, paveikslus, suvenyrus, jūs padėtumėte kompensuoti nors dalį organizacinių išlaidų, o kraštiečiai gautų šviežiausią informaciją. Dažnai turime reikalų rajono centre. Jeigu jūs, ten važiuodami, paimtumėte ir mus – tai irgi būtų parama. Žinoma, geriausia tapti centro nariu ar lankytoju.

Jeigu jūs dirbate ir gaunate atlyginimą, galite padėti mums, neprarasdami nė cento!.. Tereikia darbdaviui paduoti ant spec. blanko nurodytus mūsų organizacijos duomenis ir 2 % jūsų pajamų mokesčio bus pervedam ne į biudžetą, o tiesiai mums. Paagituokite šitam patriotiškam žingsniui ir savo pažįstamus – dar ne visi šitą įstatymą žino. Kai kuriose organizacijose teko matyti taupyklėles,  į kurias gyventojai meta variokus. Tai paprasta ir patogu, bet Svėdasuose taip padarę, tikriausiai liktume nesuprasti, nors, kita vertus, jos galėtų būti neblogu visuomenės požiūrio į nevyriausybines organizacijas indikatoriumi.

Kaip mes išsilaikome

Geriausiai mūsų veiklą supranta ir palaiko draugai, giminės ir didmiesčių svėdasiškiai. Paskutinieji dažniau paremia grynaisiais, na o vietiniai paprastai atliekamomis daržo gėrybėmis  pasidalina, nebereikalingų  daiktų ar statybinių medžiagų pasiūlo. Truputį prisiduriame iš fotografijos, filmavimo ir kompiuterio paslaugų. Norint rimtesnių rezultatų, jau reikia ir rimtesnių pinigų. Ieškome fondų, kurie galėtų mums padėti, mokomės ruošti projektus tokiai paramai gauti.

Kam ir kaip mes padedame

Mes nedaliname labdaros. To atsisakėme susipažinę su kitų organizacijų patirtimi. Pamatėme, kad žmonėms labiau reikia ne skuduro, o paprasto šilto žodžio, todėl mes norime orientuotis būtent į psichologinę ir dvasinę pagalbą savo kraštiečiams. Nors labai trūksta specialistų, bet dažnai čia lemia ne kompetencija, o nuoširdumas. Sugrąžinti gyvenimo džiaugsmą, įžiebti viltį ir tikėjimą kitam žmogui, gali tik asmenybė, kuri pati tuo tiki ir tuo gyvena. Mums labai reikia nesavanaudiškų ir paprastų žmonių, sugebančių ir norinčių bendrauti. Savo veikloje norime išlaikyti principą: duoti žmogui ne žuvį, o meškerę. Dabar pirmučiausia norime sutelkti dėmesį į tuos, kurie užsuka pas mus norėdami mesti gerti. Vasarą bandėme veikti kaip savitarpio pagalbos grupė prie ūkio darbų. Pamatėme jos specifiką, pasimokėme iš klaidų. Geriausia, kai žmogus dirba tai, kas jam pagal jėgas ir sugebėjimus.

 Ko mes siekiame

Mes tikrai nesiekiame perimti valdžios iš seniūnijos, o tik norime išryškinti vaižgantiško požiūrio į žmogų pavyzdį: ieškoti jame ne dėmių, o deimančiukų. Mes neskirstome žmonių į baltus ar raudonus, alkoholikus ar elitinius, sektantus ar tikratikius. Mes siekiame atviro  bendravimo  ir  bendradarbiavimo  su  visais,  kurių širdys atviros gėriui, meilei ir tiesai. Suprantame, kad dabartiniame skaitmeninių technologijų amžiuje šios mūsų deklaracijos skamba gana banaliai,  nes  meilę  dažnai  suvokiame tik kaip hormonų audras organizme, tiesą – kaip daugumos nuomonių sutapimą, o gėrį kaip fizinės aplinkos patogumus ir pilną skrandį. Būtent šios aplinkybės ir apsprendė pilietinį bei dorovinį švietimą laikyti savo veiklos prioritetu: kiekvienas pilietis pirmučiausia turi suvokti savo misiją visuomenėje ir joje vykstančių reiškinių priežastis. Tik tada jis galės sąmoningai įsijungti į socialinių reikalų sprendimą. Štai kodėl mes sieksime suburti aktyvesniųjų piliečių grupes pagal interesus.

Ką jau esame nuveikę

Centro veiklai įsirengėme patalpas miestelio centre. Turime kompiuterį, mobilųjį telefoną. Užmegzti kontaktai su Anykščių, Žvėryno ir Balninkų bendruomenės centrais, nufilmuotas savivaldybės organizuotas rajono bendruomenių susirinkimas, svėdasiškių sueiga, pravesta bandomoji sociologinė apklausa. Išleisti keturi laikraštukų ,,SVĖDASŲ  PANORAMA” numeriai ir informacinis biuletenis ,,VILTIES  ŽVAIGŽDĖ””,  skirtas bendruomenės tematikai. Įkurtas M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio skyrius, platinamas laikraštukas ,,Valančiukų aidas”. Verslininkui Z.Navickui palaikant, įkurtas internetinis puslapis www.svedasai.lt., sutarta su ,,Hansabanku” dėl bankomato pastatymo miestelyje išimties tvarka. Masiniu tiražu išleistas paveikslas ,,Svėdasai žiemą”, paruoštas bendruomenės įstatų projektas, išplatintas lankstinukas apie darbo užsienyje pavojus, dalyvauta pilietinėje žemdirbių akcijoje prie Seimo, Sąjūdžio jubiliejaus paminėjime. Vyko susitikimai su įvairių veiklos sričių atstovais: dvasininkais, žurnalistais, jaunimo darbo organizatoriais.

Ką dar norėtume nuveikti

Nustatyti esamą padėtį ir gyventojų poreikius pravedant išsamesnius tyrimus kiekviename socialiniame sluoksnyje. Realiai įvertinti ekologinio ūkininkavimo ir kaimo turizmo perspektyvas seniūnijoje rajono plėtros kontekste. Atlikti transporto srautų ir paslaugų nutekėjimo tyrimus. Ieškoti glaudesnių ryšių su mokyklos  aktyvu, kad moksleiviai deleguotų savo atstovus į Bendruomenės centrą ir mokytųsi ieškoti lėšų savo poreikiams tenkinti.

 Norime rengti įvairių NVO atstovų susitikimus su moksleiviais, jaunimu ir didesnių kaimų gyventojais. Norėtume įrengti patalpą su namų kino aparatūra apmokymams ir seminarams vesti. Kitu laiku ją būtų galima panaudoti minikinoteatrui su pilietiškai orientuotu repertuaru.  Norėtume organizuoti kompiuterių kursus vyresnio amžiaus svėdasiškiams, įrengti pilietiškumą ir dorovę propaguojančios literatūros ir spaudos kampelį - skaityklą, kurioje būtų komplektuojama ,,Laisvas laikraštis”, “Respublikos varpai”, ”Ganytojas”, ,,Laikas” ir pan. Surengti seminarą ,,Dorovinis ugdymas ir švietimas pakeliui į Europos Sąjungą: problemos, patirtis, perspektyvos”, o plačiąjai visuomenei – vakarą - susitikimą su žmonėmis, kuriems blaivus gyvenimas tapo norma, supažindinti su įvairiomis blaivybės organizacijomis ir jų veikla.