į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Svėdasiškių draugija "ALAUŠAS"
2017-06-12. Bibliotekininko ir bibliografo jubiliejus

Romualdas Vytautas Rimša. Autoriaus nuotr.

 

Ilgamečiam Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) moksliniam bibliotekininkui ir bibliografui, veikliam spaudos bendradarbiui Romualdui Vytautui Rimšai šių metų balandžio 26 dieną sukako 80 metų.

 

R. V. Rimša gimė 1937 m. balandžio 26 dieną Sausalaukės kaime, Svėdasų valsčiuje, Rokiškio apskrityje (dabar Anykščių r.). 1953 m. baigęs Svėdasų mokyklos 8 klases, išvyko mokytis į Vilniaus bibliotekinį technikumą. 1959–1964 m., studijuodamas Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo mokslinio bibliotekininko ir bibliografo specialybę. Vėliau neakivaizdžiai studijavo aspirantūroje, išlaikė kandidatinio minimumo egzaminus, tačiau disertacijos negynė. Įgytos žinios vis dėlto užtikrino gana kūrybingą ir sėkmingą darbinę veiklą.

 

R. V. Rimšai teko dirbti ne vienoje darbovietėje. Visur sekėsi gerai, ypač – kilti karjeros laiptais Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Ėjo gana solidžias pareigas: Mokslinio metodikos skyriaus vyresniojo redaktoriaus (1966–1967), to paties skyriaus vyriausiojo bibliotekininko (1973–1977), Mokslinio tyrimų skyriaus vedėjo (1977–2002).

 

1971–1989 m. stažavosi Pabaltijo, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos ir kitų šalių respublikinėse bibliotekose, o atkūrus nepriklausomybę – Danijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos nacionalinėse bibliotekose. Stažuočių tikslai – analogiškų mokslinio tyrimo skyrių darbo organizacija ir veikla; bibliotekininkystės, bibliografijos ir informacijos darbai; gyventojų skaitymo interesų bei poreikių tyrimai: (kryptys tematika, metodai); tyrimo rezultatų naudojimas bibliotekose ir jų sklaida.

 

R. V. Rimša, dirbdamas LNB, savo metodiniais, mokslinio tyrimo darbais ir visuomenine veikla pradėjo reikštis nuo pat darbo pradžios. Neatsitiktinai buvo pakviestas eiti antraeiles pareigas į VU Bibliotekininkystės katedrą. Čia 5 metus studentams dėstė lektologijos, skaitybos, sociologinių tyrimų metodologijos, programų rengimo ir organizavimo, taip pat profesinės kalbos terminijos norminimo ir kalbos kultūros dalykus. Neliko abejingas ir Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto kvietimui, kuriame daugelį metų dėstė tuos pačius dalykus, kaip ir VU.

 

R. V. Rimša aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Lietuvos bibliotekininkų suvažiavime 1989 m. buvo išrinktas atkuriamos Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 1992 m. 1990 m. jo iniciatyva buvo atkurta LBD narystė pasaulinėje IFLA (International Federation of Library Associations and Institutions) organizacijoje. Pirmą kartą (po 50 m.) Lietuvos bibliotekininkų delegacija atstovavo Lietuvos bibliotekoms metinėse generalinėse IFLA sesijose Stokholme (1990 m.) ir Maskvoje (1991 m.). R. V. Rimšos pranešimas apie gyventojų skaitybos ypatumų tyrimus Lietuvoje buvo pristatytas 1992 m. pasaulinėje IFLA sesijoje Naujajame Delyje (Indijoje).

 

R. V. Rimšos profesinių ir mokslinių interesų ratas labai platus. Jį domino Lietuvos bibliotekų istorija ir jų sąveikos su užsienio šalimis raida. Remdamasis šios krypties tyrimais, jis parengė anotuotą teminę, chronologinę literatūros rodyklę „Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos istorija: 1950–2009“ (t. 1, 2010 m.), sudarė teminius mokslinių straipsnių rinkinius, kuriuose skelbė ir savo tyrimų rezultatus. Domėjosi jaunimo ir suaugusiųjų gyventojų skaitymo sociologija ir psichologija. Jis sudarė ir paskelbė jaunimo skaitymo tyrimų programą ir metodiką „Bibliotekų vaidmuo ugdant ir tenkinant darbininkų jaunimo profesinius ir dvasinius poreikius“ (1980).

 

Nuosekliai gvildendamas profesinės kalbos kultūros ir terminijos tyrimo bei norminimo problemas, parašė (su Aukse Ralyte) studiją „Lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raida ir tvarkyba: nuo ištakų iki 1989 m.“ (1989), parengė ir išleido keletą sunormintų Lietuvos bibliotekininkystės pagrindinių terminų standartų: „Katalogavimas. Katalogai ir kartotekos“ (1995), „Autorystė. Leidyba. Tekstai“ (1996 m. – abu su Nijole Kolesinskiene), „Bibliotekos fondo organizavimas“ (1997 m. su dr. Nijole Bliūdžiuviene) ir kt.

 

Siekdamas padėti bibliotekų darbuotojams gilinti profesines žinias, parengė leidinį „Bibliotekininkams rekomenduojamų paskaitų tematika: bibliotekininkystė, bibliografija, knygotyra, informatika“ (1978), tyrė ekspertų nuomonę apie darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą bibliotekose ir parašė tais klausimais straipsnių. 2011–2012 m. buvo laikraščio „Lietuvos bočiai“ redaktorius.

 

Neliko skolingas ir savo gimtinei. Kartu su kitais 2007 m. R. V. Rimša įkūrė Svėdasiškių draugiją „Alaušas“ ir buvo jos sekretoriumi. Per pastaruosius kelerius metus parengė straipsnių rinkinius: „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ (2012) ir „Svėdasiškių draugija „Alaušas“ (2013), o nuo 2016 m. redaguoja Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ laikraštį „Svėdasų varpas“ (yra redkolegijos pirm.). Apie savo gimtąjį kraštą ir jo žmones R. V. Rimša paskelbė nemažai straipsnių.

 

Iš viso 1971–2016 m. R. V. Rimša parašė 15 knygų. Tarp jų: „Darbas su technine literatūra“ (1971), „Skaitymo tyrimai Lietuvoje: 1918–1978 m.“ (1980), „Lokaliniai skaitybos tyrimai: organizavimas ir metodika“ (1987) ir kt. Be to, yra 17 bibliotekininkystės, bibliografijos ir kraštotyros knygų bendraautoris. Paskelbė apie 400 mokslinių, metodinių ir kraštotyros straipsnių, iš jų – apie 50 užsienio kalbomis.

 

Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą buvo apdovanotas Kultūros ir Švietimo ministerijų, Anykščių rajono savivaldybės, LNB ir kitų institucijų garbės raštais ir padėkomis. 2002 m. LBD tarybos nutarimu už nuopelnus mūsų šalies bibliotekininkystei ir bibliotekų praktinei veiklai R. V. Rimšai suteiktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos Garbės nario vardas.

 

Dr. Jonas Dautaras

(Mokslo Lietuva. 2017, birželio 12 (nr. 11), p. 8)