Pagaliau išsipildė daugelį dešimtmečių puoselėta svėdasiškių svajonė turėti solidžią knygą apie šį kraštą. Apie lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo, tautos švietėjo ir blaivintojo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtąjį kraštą yra prirašyta daugelyje leidinių didesnės ar mažesnės apimties rašinių, išleista įvairių lankstinukų, brošiūrų, knygelių. Tačiau iki šiol apie Svėdasus nebuvo parengta ir išleista didelės apimties knyga, kokias turi kiti šalies miesteliai.

Dabar ir svėdasiškiai gali didžiuotis savąja „enciklopedija“ – knyga „Svėdasai: praeitis ir dabartis“.

Apie Lietuvos Respublikos miestelius (buvusius valsčius, seniūnijas) ir jų bendruomenių gyvenimą įvairaus turinio, mokslinio lygio ir paskirties knygų bei kitų leidinių parašyta nemažai. Jų leidyba pagyvėjo atkūrus Lietuvos valstybingumą, ypač pastarąjį dvidešimtmetį.

Miestelių duomenis spaudoje imta skelbti Lietuvos miestelių sąjungos (vėliau Lietuvos miestų ir miestelių sąjunga), veikusios 1924–1940 m., mėnraštyje „Savivaldybių balsas“. Nemažai pasidarbavo ir LTSR kraštotyros draugija (1961–1965 m.), paskui – LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, o nuo 1990 m. – Lietuvos kraštotyros draugija.

Ilgai lauktos ir pagaliau sulauktos knygos apie Svėdasus viršelis

Atgavus nepriklausomybę daug šioje srityje dirba Lietuvos istorikai ir kiti specialistai, rengiantys monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“. Nuo 1994 m. susibūrę leidykloje „Versmė“ (vadovas ir mokslinis redaktorius Petras Jonušas), jie parengė 42 knygas. Per metus išleidžiama vidutiniškai po 12 valsčių monografijų, kiekvieną jų sudaro 1–1,5 tūkst. puslapių. Rašo jas apie 120 autorių. Ši unikali serija skirta Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009 m.) ir Lietuvos atkūrimo šimtmečiui (1918–2018 m.). Svėdasų seniūnija (buvęs valsčius) į seriją kol kas nepateko.

Svėdasų praeitis, įvykiai ir žmonės taip pat susilaukė specialistų dėmesio. Per 1935–2011 m. pasirodė 27 Svėdasams skirtos knygos, brošiūros, lankstinukai. Taip pat išleista fotografijų albumų, netgi – laikraščių (plačiau apie tai pasakojama knygoje). Paskirties ir turinio požiūriu vyrauja svėdasiškių parengti ir išleisti turistiniai informaciniai, dažniausiai – teminiai leidinėliai. Tai –Vytauto Bagdono, Violetos Gliaudelienės, Rimutės Kniežienės lankstinukai ir brošiūros, skirtos Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui, Svėdasų bibliotekai, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai. Žinių apie Svėdasus yra Vytauto Bagdono knygelėje „Svėdasų kraštas“, o pasakojimų apie žmones ir jų painius likimus – Zenono Juodviršio, Adomo Prūso ir kitų biografinėse knygose.

Atskirą grupę sudaro mūsų kraštui skirti Svėdasų šaulių būrio, Vytauto Bagdono ir Raimondo Guobio nuotraukų albumai – neatsiejama istoriografijos dalis. Tačiau didesnės ir išsamesnės knygos apie Svėdasų bendruomenės gyvenimą vis dėlto iki šiol neturėjome.

Knyga „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ (toliau – „Svėdasai“) yra tęstinis leidinys. Idėją jį leisti pirmasis iškėlė 2007 m. pradžioje įkurtos Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys ir jos sekretorius, šalyje žinomas mokslininkas, bibliotekininkas, bibliografas, pedagogas ir visuomenininkas Romualdas Vytautas Rimša. Pritarus draugijos nariams, Svėdasų seniūnijai, svėdasiškių bendruomenei, miestelio šviesuoliams, imtasi darbo. Pirmas knygos tomas buvo rašomas ir rengiamas spaudai 2007–2012 metais. Jis skirtas artėjančiai miestelio 510-ajai sukakčiai, kuri bus minima 2013 m. vasarą. Numatoma išleisti ir kitus knygos tomus. Tai daryti skatina didėjantis kraštiečių ir miestelio svečių poreikis panašiam, mokslo populiarinančiam informaciniam ir kraštotyriniam leidiniui.

Šis tomas skirtas rašiniams apie Svėdasų miestelio istoriją ir dabartį, jo gyventojų darbus ir rūpesčius. Skelbiami Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus ir Svėdasų seniūno Valentino Neniškio palinkėjimai Svėdasų krašto žmonėms, taip pat knygos sudarytojo, mokslinio redaktoriaus ir bendraautoriaus Romualdo Vytauto Rimšos įvadinis straipsnis skaitytojams. Knygą sudaro istoriniai, kraštotyriniai, informaciniai ir biografiniai straipsniai, kurių pabaigoje yra atitinkami svarbiausiųjų straipsnių ir leidinių biblio-grafijos sąrašai. Straipsniai knygoje išdėstyti pagal tematiką ir informacijos pobūdį.

Pirmame skyriuje pristatomas Svėdasų seniūnijos herbas, vėliava, himnas, taip pat miestelio, jo apylinkių istorija ir bendruomenės socialinio, ūkinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo trumpa charakteristika. Supažindinama su retsykiais kylančia Svėdasų seniūnijos savivaldos ir administracinio pavaldumo problema bei jos raida ir kt.

Antrame skyriuje „Informaciniai ir kiti leidiniai apie Svėdasus (iš istorio-grafijos)“ rašoma apie čia parengtus laikraščius, lankstinukus, brošiūras ir knygas. Prisimintos knygų recenzijos, skelbtos laikraščiuose ir kt.
Trečiame skyriuje „Praeities šydą praskleidus“ – du istoriniai straipsniai: apie Svėdasų miestelio formavimosi ištakas, vietovardžio etimologiją ir apie pirmąjį Svėdasų planą, parengtą 1645 m. žinomo Europoje lietuvio kartografo Juozo Narūnavičiaus LDK didikų Radvilų užsakymu.

Ketvirtas knygos skyrius skirtas Svėdasų bendruomenės gyvenimo dabarties įvykiams. Čia rašoma apie svėdasiškių tarmės mokslinę popietę, 2010 m. iškiliai pažymėtą Svėdasų bibliotekos 70-mečio sukaktį, artėjantį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus 25-mečio jubiliejų, 2011 m. Malaišiuose vykusias Vaižgantines ir trečiąją Svėdasų seniūnijos Vaižganto mažąją premiją, skirtą kraštiečiui, doc. dr. Juozui Lapieniui, apie surengtą miestelyje tradicinę penkių seniūnijų šventę „Sveiki, kaimynėliai!“, netgi į svečius miestelin užklydusį gandrą ir t. t.

Didžiausias penktasis knygos skyrius „Kraštiečių galerija“. Jame – žymaus mūsų kraštiečio, lietuvių literatūros klasiko, kan. Juozo Tumo-Vaižganto kūrinėlis „Svėdasiškiai“. Čia pradėta skelbti ir biografinius straipsnius (šįkart 48) apie šio krašto žmones, visuomenės veikėjus.

Šeštame knygos skyriuje yra nuotraukų, atspindinčių svarbesnes autentiškas Svėdasų miestelio bendruomenių ir šio krašto žmonių gyvenimo akimirkas.

Pabaigoje rasime santrumpų sąrašą ir paminėtų žmonių asmenvardžių rodyklę. Knyga skirta Anykščių ir Svėdasų krašto žmonėms, svečiams ir turistams, kraštotyrininkams ir pedagogams, respublikos universalioms mokslinėms, viešosioms ir mokyklų bibliotekoms.

Vos pradėjus skaityti knygą „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ į akis krinta informacijos gausa. Apie ką bebūtų rašoma, gausu konkrečių faktų, skaičių, duomenų, „ne iš lubų paimtų“ ar gautų iš nepatikrintų šaltinių. Knygoje visi duomenys paremti istoriniais šaltiniais, archyviniais dokumentais, konkrečių asmenų teiginiais, spaudos leidiniais ir pan. Visi duomenų šaltiniai yra nurodyti, tad labai lengva juos patikrinti. Šioje knygoje skelbiami ir rimti moksliniai straipsniai (apie Svėdasų vardo kilmę, seniausią miestelio planą ir pan.), ir „lengvi“ pasiskaitymai.

Vertos dėmesio ir žinomų svėdasiškių biografijos, spausdinamos skyriuje „Kraštiečių galerija“. Dabar, šiuolaikinių informacinių technologijų amžiuje, įvairiausius biografinius duomenis, – dažniausiai neišsamius, kuklius, – lengva rasti internete, apie žymius žmones pateikiama lakoniška informacija žinynuose, enciklopedijose. Tuo tarpu knygoje apie Svėdasus pateikiama labai plati, išsami informacija apie žymesnius šio krašto žmones. Biografiniuose aprašymuose pateikiama pačių įvairiausių duomenų: ne tik apie vieno ar kito žmogaus gyvenimo kelią, mokslą, darbą, bet ir laisvalaikį, pomėgius, visuomeninę veiklą, gautus apdovanojimus ir t. t.

Beveik visų tokių išsamių, konkrečių aprašymų autorius yra knygos sudarytojas ir mokslinis redaktorius Romualdas Vytautas Rimša. Kadangi tai be galo kruopštus, pareigingas, sąžiningas žmogus, R. V. Rimša pats asmeniškai susitiko, bendravo su kiekvienu savo rašinio „herojumi“ ir rūpestingai aprašė visą jų nueitą gyvenimo kelią, atliktus darbus, pasiektas aukštumas. Jeigu tie žmonės jau iškeliavę Amžinybėn, autorius duomenų ieškojo archyvuose, muziejuose, bendravo su tų žmonių artimaisiais.

Veikliojo mokslininko, bibliografo, bibliotekininko, visuomenininko Romualdo Vytauto Rimšos dėka knygoje „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ galima daug naujo, įdomaus ir vertingo sužinoti, papildyti turėtas žinias apie kraštiečius rašytojus Juozą Tumą-Vaižgantą, Stepą Zobarską, Bronę Buivydaitę, dailininką Joną Rimšą, mokslininkus Janiną Prūsaitę, Zenoną Prūsą, doc. Juozą Lapienį, kunigą ir rašytoją Steponą Galvydį, aktorių Ferdinandą Jakšį, brolius menininkus Aleksandrą ir Romualdą Tarabildas, medikes Zitą Januškaitę-Neniškienę, Konstanciją Šimaitytę-Tarabildienę, Aldoną Jackonytę-Morkūnienę, miestelio šviesuoles, kultūros puoselėtojas, aktyvias visuomenininkes, Ireną Andriuškevičiūtę- Guobienę, Danutę Kindurytę-Peželienę, kultūrinio „fronto“ darbuotojas Violetą Bražiūnaitę-Gliaudielienę, Liną Matiukaitę, verslininkus Petrą Baroną, Algimantą Čaplinską, teisininką Vytautą Kastytį Valentiną Antanėlį,

Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ aktyvistus visuomenininkus dainos mylėtojus Aleksandrą Algimantą Indriūną, Edmundą Vidimantą Baliuką, Svėdasų seniūnijos seniūną Valentiną Neniškį, miškininką Donatą Tuską ir daugelį kitų žmonių. Žinoma, šioje „Kraštiečių galerijoje“ pateikiami biografiniai duomenys tiktai apie nedidelę Svėdasų krašto žmonių dalį. Knygos rengėjai pažadėjo tuos duomenis tęsti – juk tokių svėdasiškių, apie kuriuos būtų verta plačiau papasakoti, kuriuos dėl ženklių darbų, aktyvios visuomeninės veiklos, pasiektų rezultatų vienoje ar kitoje srityje verta paminėti, yra gausu. Todėl norisi antrojo tomo rengėjams palinkėti savo pažadą tesėti, o tiems svėdasiškiams, kurių biografijos nepateko į pirmąją knygos dalį, neįsižeisti.

Doc. dr. Jonas Dautaras knygoje labai plačiai aprašė ir Romualdo Vytauto Rimšos gyvenimo ir kūrybos kelią.

Be abejo, pagrindinis šios knygos „kaltininkas“ – sudarytojas, bendraautoris ir mokslinis redaktorius – tokio dėmesio nusipelnė. Labai daug pasako apie šio mokslininko veiklą vien faktai, kad jis net 35 metus dirbo Lietuvos nacionalinės bibliotekos mokslinio tyrimų skyriaus vedėju, kad jam buvo patikėtos atsakingos pareigos Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, kad parašė daug knygų ir kitų mokslinių leidinių bibliotekų darbo metodikos, mokslinių tyrimų organizavimo klausimais, daug pasidarbavo garsindamas Lietuvoje ir užsienyje savo bei kitų šalies specialistų atliktus biblio-tekininkystės tyrimus, dalyvavo tarptautinėse bibliotekininkystės tyrimų programose ir t. t. Apie R. V. Rimšos mokslinę veiklą yra duomenų ką tik išleistame „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ XX tome.

Knygos apie Svėdasus pristatymo metu per Anykščių miesto šventę jaudulio
ir rūpesčių netrūko šios knygos sudarytojui, moksliniam redaktoriui ir
bendraautoriui Romualdui Vytautui Rimšai. Vytauto Bagdono nuotraukos.

Taigi, autorių kolektyvo sutelkimas, knygos „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ parengimas ir išleidimas – tik vienas iš gausybės Romualdo Vytauto Rimšos darbų…

Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ taryba, pirmojo tomo redkolegija ir Romualdas Vytautas Rimša leidinio pradžioje nuoširdžiai padėkojo visiems autoriams. Iš viso knygos „Svėdasai“ pirmajam tomui 75 straipsnius, informacijas, dainas ir kitus rašinius geranoriškai padovanojo 17 autorių.

Knygoje gausu iliustracijų. Ją papildo ir pagyvina 14-kos autorių draugijai dovanotos 176 nuotraukos, tarp kurių – 60 spalvotų. Už jas vėlgi nepamiršta padėkoti autoriams.

Taip pat dėkingumo žodžiai knygoje išsakyti Svėdasų seniūnijos seniūnui Valentinui Neniškiui ir kitiems seniūnijos darbuotojams, bibliotekininkėms Elenai Bublienei, Violetai Gliaudelienei, Daliai Paulavičienei, Svėdasų bendruomenės pirmininkei Jolitai Paškonienei, literatų klubo „Sietuva“ vadovei Almai Švelnienei ir kitiems svėdasiškiams už pagalbą, renkant duomenis ir kitą dokumentinę ir faktografinę medžiagą knygai, o Laurai Vanavičienei, Rasai Matulevičienei ir Danutei Blažuk – už geranoriškai parūpintas pirmojo tomo santrumpas anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Jos itin pravers svečiams, atvykusiems į Svėdasus iš Europos Sąjungos ar kitų šalių, ir norintiems bent kiek susipažinti su šiuo kraštu ir knyga apie jį. Ne mažiau knygos sudarytojai dėkingi ir žurnalistui, muziejininkui, almanacho „Pasaulio anykštėnas“ redaktoriui Tautvydui Kontrimavičiui už suteiktą galimybę rašant knygą naudotis jo kuriama Pasaulio anykštėnų bendrijos elektronine duomenų baze „Anykštėnų biografijų žinynas“.

Kartu dėkojama Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondui (KRF), UAB „Salda“, UAB „Alauša“, UAB „Medstatyba“, Stanislavos Radavičienės konsultacinei įmonei, Danutės Kutkienės įmonei-kavinei „Pas Gedą“, o taip pat svėdasiškiams ir Svėdasų krašto bičiuliams, parėmusiems knygos leidybą ir spausdinimo darbus lėšomis. Visos knygos leidybą parėmusios socialinės institucijos, įmonės, organizacijos, firmos knygoje dėkingumo vardan išvardijamos net du kartus – leidinio pradžioje ir pabaigoje.

440 puslapių apimties knygos „Svėdasai: praeitis ir dabartis“, kurią išleido Kauno leidykla „Naujasis lankas“, o išspausdino spaustuvė „Morkūnas ir Ko“ (Kaunas) įvade knygos sudarytojas ir mokslinis redaktorius Romualdas Vytautas Rimša maloniai kviečia visus kraštiečius ir Svėdasų krašto bičiulius toliau aktyviai bendradarbiauti su Svėdasiškių draugija „Alaušas“, rengiant knygos „Svėdasai“ antrąjį tomą. Laukiami straipsniai ir nuotraukos apie Svėdasų gamtą, istoriją, kraštotyrą, etnografiją, etnokultūrą, ekonomiką, ūkio ir kultūros gyvenimą, sveikatos apsaugą, miestelio ir kaimo bendruomenių veiklą bei kitomis temomis.

Pirmieji ką tik išleistą, dar spaustuvės dažais kvepiančią naujutėlaitę knygą apie Svėdasus, kaip ir dera, galėjo paliesti savo rankomis, pavartyti, pasidžiaugti būtent svėdasiškiai. Kai Svėdasų bibliotekoje liepos 5-ąją veik-lusis kraštietis mokslininkas, biomedicinos mokslų daktaras docentas, Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureatas Juozas Lapienis suorganizavo literatūrinę popietę „Žmogus ne vien duona sotus“, renginyje kartu dalyvavęs ir R. V. Rimša įteikė pirmuosius šios knygos egzempliorius autoriams ir rėmėjams. Naujoji knyga buvo padovanota ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui, tad šio muziejaus, veikiančio Kunigiškių kaime, lankytojai jau nuo liepos 6-osios galėjo svėdasiškių „enciklopedija“ pasigerėti ir pasidžiaugti.

O tradicinės Anykščių miesto šventės metu liepos 21-ąją prie paminklo poetui ir vyskupui Antanui Baranauskui, šalia naujosios (tačiau dar neįrengtos, neveikiančios) bibliotekos Vyskupo skvere buvo organizuotos dviejų mokslininkų parengtų knygų: prof. dr. Osvaldo Janonio „Surdegio stačiatikių vyrų Šv. Dvasios vienuolynas“ ir Romualdo Vytauto Rimšos „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ sutiktuvės. Tai būta gražaus, prasmingo ir įspūdingo renginio, į kurį suplaukė nemažai anykštėnų ir jų svečių, apsilankė ir Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, vicemeras Donatas Krikštaponis, anykštėnai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Vytautas Galvonas, Jonas Šimėnas, anykštėnai rašytojai…

Knygą apie Svėdasus pristatė Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė, negailėjo komplimentų šios knygos sudarytojui, moksliniam redaktoriui Romualdui Vytautui Rimšai ir kitiems autoriams doc. dr. Jonas Dautaras, anykštėnas rašytojas Anykščių rajono garbės pilietis Vygandas Račkaitis, žurnalistas muziejininkas Tautvydas Kontrimavičius ir kiti kalbėtojai.

Po oficialiosios renginio dalies R. V. Rimša įteikė knygų kai kuriems rėmėjams ir autoriams, o kartu su Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ pirmininku Aleksandru Algimantu Indriūnu 40 knygų padovanojo visoms Anykščių krašto viešosioms ir trims miesto mokyklų bibliotekoms.

Greitai ši knyga bus pristatyta Svėdasuose, ir svėdasiškiai tų sutiktuvių nekantriai laukia.

Anot svėdasiškio Romualdo Vytauto Rimšos, kuris net pusseptintų metų uoliai triūsė, rengdamas knygą apie Svėdasus spaudai, tai buvo nelengvas, bet širdžiai mielas darbas. Juk ši knyga – dovana gimtinei…

Vytautas Bagdonas
žurnalistas

Šaltinis: "Mokslo Lietuva" 2012 m. rugsėjo 20 d. Nr. 16 (482)