Svėdasiškių draugija „Alaušas greitu laiku minės savo įkūrimo dešimtmetį. Jos istorinė, mokslinė, edukacinė ir kultūrinė veikla, ypač – renginių kraštiečiams tematika, yra plati ir įvairi.

Draugijos tradicijos

Nuo pat pradžių, per visą savo veiklos laikotarpį, draugija yra susikūrusi daug gražių ir prasmingų tradicijų. Tai – didžiųjų Valstybės švenčių ir kiti istorinių datų minėjimai, naujų kraštiečių knygų pristatymai ir sutiktuvės, tapusios iškiliomis šventėmis, bendros, visų pamėgtos išvykos į muziejus.

Ne mažiau populiarūs yra Valdovų rūmų ir Signatarų namų parodų lankymai, pavasarinės išvykos į Vilniaus universiteto botanikos sodą bei kitos kraštotyros, kultūros ir edukacijos pažintinės ekskursijos, ar gimtosios kalbos ir literatūros renginiai.

Dėl žaismingų, perpintų vaidybiniais dalyvių elgsenos vaizdinais gausos, smagios ir nuotaikingos, visus įtraukiančios bendrai žaidybinei veiklai savasties, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ nariai seniai pamėgo ir noriai lanko etnokultūrines vakarones bei kitas temines popietes. Jos mus pasiekė iš tolimos praeities, per kelias dešimtis garbių pirmtakų – sėlių ir baltų – kartų ir iki šiol keri savo tradicijomis, vaidyba, senovės gyvenimo samprata ir vizijomis. Tai – kasmet rengiamos Senųjų Metų palydos ir Naujųjų sutiktuvės, Užgavėnių, Trijų karalių, Atvelykio ir kitos šventės.

Atvelykio sambūris

2016 m. balandžio 3 dieną, saulės nutviekstą sekmadienio popietę draugijos nariai būreliais rinkosi į Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovę. Čia turėjo prasidėti tradicinė ir smagi Atvelykio šventė.

Draugijos pirmininko pavaduotoja Rita Šimkevičiūtė-Skaržauskienė iš anksto kvietime patikino, kad pavasarinėje šventėje bus laukiami „visi visi kraštiečiai su gera nuotaika, naujomis šventinėmis idėjomis ir nematyto išradingumo margučiais [...]“. Tad atidėję į šalį pavasario darbus soduose ir namuose ar iškylas į gimtinę, švęsti į ramovę Atvelykio susirinko kelios dešimtys kraštiečių.

„Alaušo“ veiklos perspektyvos.

Oficialioje programos dalyje draugijos pirmininkas Algimantas Indriūnas šventės dalyviams pirmiausia priminė 2015 m atliktus darbus, o paskui supažindino su 2016 m. draugijos veiklos perspektyvomis.

Diskusijose buvo svarstytos Alaušo ežero pakrančių ir maudyklių, miestelio žydų kapinių tvarkymo galimybės. Kalbėta taip pat apie dviračių tako Svėdasuose įrengimo, parko sodinimo, naujų šaligatvių klojimo ir kitų darbų projektų rengimo problemas, jų finansavimo šaltinių paieškos vizijas ir realias prielaidas.

Neliko pamiršta ir draugijos ryšių su Svėdasų bendruomene plėtra bei darbų subordinacija. Pirmininkas apgailestavo, kad pakviesta į Vilnių Svėdasų bendruomenės delegacija, nors buvo iš anksto sutarta, dėl pastaruoju metu nepalankiai susiklosčiusių jiems kai kurių aplinkybių, nebegalėjo į Vilnių atvykti ir dalyvauti Atvelykio šventėje.

Paskui tartasi dėl darbų, skirtų kitais metais artėjančiam draugijos „Alaušas“ veiklos dešimtmečiui, plano. Numatyta parengti ir išleisti apie draugijos veiklą jubiliejinį lankstinuką, gegužės pradžioje Svėdasuose organizuoti jungtinį draugijos ir vietos gyventojų bendruomenės posėdį, tolesnio darbų koordinavimo ir bendradarbiavimo su Svėdasų institucijomis klausimams aptarti.

Diskusijose dalyvavo per dešimt draugijos narių ir garbi viešnia – Vilniaus anykštėnų sambūrio (VAS) tarybos narė Regina Smetonaitė, kurią dalyviams pristatė Algimantas Indriūnas ir Vytautas Rimša. Pasveikinusi šventės dalyvius su pavasariu, ji siūlė ateityje glaudinti bendradarbiavimą, rengiant su VAS nariais kultūros ir edukacijos išvykas, anykštėnų šventes ir kitus bendrus sambūrius, o artimiausiu metu organizuoti bendrą išvyką laivu į Valakampius.

Šventinis šurmulys. Išsekus dalykinei programai, Atvelykio šventinis šurmulys salėje tęsėsi skambiomis užstalės dainomis ir sveikinimo kalbomis. Apskritai, šventė buvo sklidina bundančios naujam gyvenimui pavasarinės nuotaikos, dainų, pačią širdį glostančios muzikos, nuoširdaus juoko ir tokio šilto kraštiečių bendravimo, koks įmanomas tik dorų, vieningų ir labai artimų savo dvasia bei prigimtimi žmonių kompanijoje.

Sėdus už vaišėmis padengto stalo, iš pradžių šventinę nuotaiką ir smagaus polėkio sparnus suteikė itin melodingos liaudies ir populiarios estradinės dainos, kurias akordeonu, kraštiečiams pritariant, meistriškai atliko mūsų žemietis, ilgametis vyrų choro „Varpas“ dalyvis, kadaise buvęs muzikos mokyklos auklėtinis Virginijus Lackus. 

Paskui prasidėjo konkursai. Vos užkandus ir atsikvėpus, didelį susidomėjimą ir šurmulį sukėlė gražiausio Vilniaus svėdasiškių margučio rinkimai. Pretendentų buvo daug, tad konkurso komisijai – Genovaitei Davainytei-Paukštienei, Virginijui Lackui ir Juozui Martinoniui – teko iš peties paplušėti visus juos apžiūrint ir įvertinant. Tik po geros valandos buvo nustatytos ir paskelbtos visos prizinės vietos, o sumaniausiems margučių raštų „dalininkams“ įteikti garbūs apdovanojimai.

F-5

Vėliau, tarsi mostelėjus stebuklinga burtininko lazdele, kraštiečiai pakilo nuo stalo ir, lyg būtų sugrįžę į savo nerūpestingą vaikystę, klegėdami pasklido po salę. Čia prasidėjo žaismingos margučių ritenimo varžybos. Kam nusišypsos laimė paaiškėjo negreit, nes dalyvių buvo daug, o pretendentų – didelė eilė.

F-6

Grįžus prie stalo, prasidėjo ne mažiau linksmos stipriausio margučio varžybos. Laimėti stengėsi visi, tačiau sėkmė lydėjo ne kiekvieną. Vis dėlto po daugelio bandymų, stipriausias margutis buvo išsiaiškintas.

F-7

Aprimus šurmuliui, Lina Beleckaitė-Stukienė ir Irena Matelytė-Sirusienė pakvietė visus dalyvauti istorinėje viktorinoje. Kraštiečiai privalėjo teisingai atsakyti į Linos skaitomus klausimus apie gimtųjų Svėdasų praeities ir šių laikų gyvenimo įvykius. Teko susitelkti bei prisiminti nemažai istorinių faktų ir, kaip tikrose lenktynėse, greitai atsakinėti, kad bičiuliai nespėtų aplenkti. Susumavus gautus atsakymus paaiškėjo, kad Vilniaus svėdasiškių istorinės žinios apie savo gimtinę nėra menkos, o atmintis dar taip pat „nešlubuoja“.

F-8

Varžyboms ir žaidimams pasibaigus, buvo apdovanoti jų nugalėtojai. Šįkart prizais pasirūpino ir konkursų laureatams juos įteikė VAS atstovė Regina Smetonaitė bei draugijos pirmininkas Algimantas Indriūnas.

F-9

Nors šventės dalykinė ir šventinė programa buvo išsemta, kraštiečiai neskubėjo skirstytis. Jie toliau gyveno šventės ir savo praeityje patirtais įspūdžiais, mielai šnekučiavosi su bičiuliais.

Šventės dalyvių prašomas pakalbėti ar ką nors paskaityti, aktorius Ferdinandas Jakšys iš pradžių itin šiltai ir palankiai įvertino draugijos „Alaušas“ organizatorių darbą, jų paruoštas vakarones, sambūrius ir kitas šventes, o paskui susikaupęs paskaitė ir eilėraščių.

F-10

Dabar šventė įsismagino dar daugiau... Skambėjo dainos, salės viduryje, prisiminusios jaunystės dieneles ir vakarėlius Svėdasų gimnazijoje, sukosi šokio sūkuryje poros, liejosi įvairios smagios šnekos ir prisiminimai... Ir taip – iki pat gilaus vakaro.

Nuostabus kraštiečių sambūris, tradicinė Atvelykio šventė, šilta, pavasariškai saulėta diena, nuoširdus bendravimas ir pamėgtos jaunystės laikų dainos šventės dalyviams padovanojo daug gražių ir malonių įspūdžių, ilgai neišblėsiančių prisiminimų.

Nuotraukos Irmos Randakevičienės ir Romualdo Vytauto Rimšos.

Romualdas Vytautas Rimša

Vilnius, 2016 m. balandžio 23 d.