Rudenėjantį ir vėsoką šeštadienį, 2016 metų rugsėjo 17-ąją dieną, lietuvių literatūros klasiko, švietėjo ir spaudos platintojo, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r. Svėdasų seniūnija) įvyko tradicinė literatūros šventė – „Vaižgantinės“. Šįkart gan erdvus Tumų sodybos kiemas vos sutalpino dalyvius, o senasis etnografinis Malaišių kaimas vėl suklegėjo gyvenimu, tarsi niekada ir nebuvo ištuštėjęs... Gal todėl, kad žmonių į šventę tądien susirinko daugiau nei kitais kartais. Čia ir įteiktos Vaižganto premijos bei kiti apdovanojimai.

.

Ieškant „Vaižgantinių“ šventės ištakų, reiktų perprasti Vaižganto darbų ir jo nuostatų filosofinę, edukacinę bei kultūrinę reikšmę anų ir šių laikų visuomenei. Kita vertus, būtina deramai suprasti Lietuvos žmonių iki šiol rašytojui reiškiamą didžiulę pagarbą, ypač –neblėstantį jų dėmesį literatūrinei, tautinei ir švietėjiškai jo veiklai. Nepaisant visų negandų, dėmesio Vaižgantui čia niekada netrūko – buvo tvarkoma sodybvietė, senoji mokykla, kurioje jis mokėsi, o bibliotekose tyliai rengiamos knygų parodos, minėjimai.

Kitokio skambesio bei atgarsio Vaižgantas ir jo darbai visuomenėje sulaukė atkūrus šalies nepriklausomybę, kai Svėdasuose ir Malaišiuose imta organizuoti respublikinius „Vaižganto skaitymus“. Jie gražiai derėjo prie Šv. Mykolo atlaidų, nuo seno vadinamų „Mykolinėmis“ arba „Mykolinių kermošiais“. „Skaitymai“ buvo rengiami kiekvieną rudenį, ir per porą dešimtmečių jie tapo itin pamėgta tradicija šventiškoje aplinkoje prisiminti Vaižgantą, jo kūrybą, gyvenimo nuostatas, apsilankyti gimtinėje, pabendrauti su kraštiečiais. Pagaliau, tai buvo tinkamiausias renginys įsteigtoms Vaižganto premijoms teikti. Nuo tada šių premijų teikimo šventes neretai imta vadinti "Vaižgantinėmis". 

Respublikinė literatūrinė Vaižganto premija buvo įsteigta 2002 m. Vilniuje, minint Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį. Prieškario Lietuvoje iš pradžių tai buvo viena organizacija. Vienas jos sumanytojų ir vadovų buvo kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Dabar pamečiui jo vardo premija yra skiriama rašytojui arba žurnalistui už kūrybinius nuopelnus literatūros ir/ar žurnalistikos srityse. Iš pradžių (2002–2003 m.) ji buvo įteikta Vilniuje, Rašytojų sąjungoje, o nuo 2004 m. kasmet teikiama Svėdasuose, dažniausia – Malaišiuose.

.

Šiemet čia atvežta 15-oji Vaižganto premija. Ji iškiliai įteikta rašytojui ir publicistui, kunigui Juliui Sasnauskui (g. 1959 m. Vilniuje) už knygą „Kaip buvo pradžioje: biblinės meditacijos“ (2016 m.) ir straipsnius spaudoje, ugdančius žmonių dvasingumą, jų bendravimo grožį. Iš viso autorius parašė keturias knygas, paskelbė daug straipsnių. 1992 m. jis baigė Kauno kunigų seminariją ir buvo įšventintas į kunigus, 1996 m. davė vienuolio pranciškono įžadus. Pastaruoju metu vadovauja katalikų radijui „Mažoji studija“.

.

Svėdasų seniūnija 2009 m. įsteigė mažąją Vaižganto premiją, kuri kasmet skiriama už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui. Aštuntuoju jos laureatu šiemet tapo plačiai savo darbais pagarsėjęs, kūrybingas ir veržlus tautodailininkas Aleksandras Tarabilda (g. 1949 m. Raguvoje, Panevėžio r., seniai su ekonomiste žmona Almone gyvena Svėdasuose). Įkvėptas Vaižganto idėjų, per dešimtmetį jis šia tematika sukūrė daug unikalių darbų. Naujausi jų neseniai papuošė Vaižganto sodybvietę. Tai – įspūdingos Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių“ literatūrinių veikėjų Mykoliuko ir Severiutės, taip pat tijūno Rapolo Geišės skulptūros, vėliau sujungtos į vientisą arką, įtaigus ąžuolinis krėslas Vaižganto premijų laureatams pagerbti ir kt.

.

Oficialiąją programos dalį pabaigė Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ pirmininkas Algimantas Indriūnas. Jis įteikė savo įsteigtą „Kunigo Aleksandro Papučkos vardo meilės ir gerumo premiją“ bei diplomą Svėdasų Juozo-Tumo Vaižganto gimnazijos 10-osios klasės moksleivei Aušrinei Neniškytei, kurios rašinys apie meilę žmogui literatūriniame 2016 metų konkurse „Dievui, Žmogui ir Tėvynei“ laimėjo pirmąją vietą. Paskui jis visiems pristatė pradėto leisti draugijos laikraščio „Svėdasų varpas“ pirmuosius numerius ir lankstinuką „Svėdasiškių draugija „Alaušas“ (2016 m.), skirtą veiklos dešimtmečiui pažymėti. Nemažai jų buvo padovanota iškilaus renginio svečiams.

.

Prisilaikant šventės tradicijų, Malaišiuose buvo prisimintas Vaižgantas, gražiai pagerbti jo vardo premijų laureatai (uždėti ąžuolo vainikai, pakviesti prie mikrofono ir fotosesijai laureatų krėsle ir kt.), krašto šviesuoliai, šventės organizatoriai ir rėmėjai (jiems įteikti padėkos raštai ir suvenyrai).

Savo apsilankymu šventę pagerbė iškilūs svečiai: LRS narė Dalia Teišerskytė, Anykščių meras Kęstutis Tubis ir tarybos narys Sergejus Jovaišą, rašytojas Rimantas Vanagas, žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir kt.

.

Be to, buvo laiko apžiūrėti fotografų Simonos Bagdonaitės ir Raimundo Kovo turtingas eksponatais parodas, įsigyti naujausių vaižgantiška tematika leidinių, pasiklausyti nuotaikingų dainininkių koncertų, patrankos šūvių, pasišildyti prie laužo, pabendrauti prie suneštų vaišių stalo, o iš katilo pasivaišinti karšta koše ir mėtų arbata. Tuo pasirūpino pagrindiniai šventės organizatoriai, kurių būta taip pat nemažo skaičiaus: Svėdasų seniūnija, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius ir kt.

Tvirtai sutarus kitais metais, rudenėjant vėl susitikti, šventinis „Vaižgantinių“ šurmulys, įkopęs į gilią popietę Tumų sodybvietėje Malaišiuose pamažu ėmė rimti... Vakarop į kelią pasuko ir paskutinieji Vaižganto gerbėjai.

Romualdas Vytautas Rimša

Vilnius, 2016 11 16

Nuotraukos R. V. Rimšos

Visos nuotraukos