Anykščių L. ir S. Didžiulių

biblioteka paminėjo jubiliejų

Gruodžio 8 dieną, penktadienį Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka (toliau – biblioteka) iškiliai pažymėjo savo įkūrimo 80-ąsias metines ir sėkmingai pradėjo naujo – jau devintojo dešimtmečio veiklos etapą, paženklintą gražiais bibliotekos darbuotojų siekiais, darbais ir svajonėmis.

Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka

Suprantama, nueitas Anykščių bibliotekos kelias bei pats jubiliejus, vertinant juos laiko masteliu ir lyginant su žmonijos raidos tūkstantmečiais, ar kitais tolimais civilizacijos istorijos įvykiais, dar nėra labai didelis laikotarpis. Vis dėlto, kita vertus, jis atrodo ne toks ir trumpas bei mažas, jeigu palygintume su kelių metų, pusmečio ar poros mėnesių laiko tarpsniu ir įvykiais. Ir tai suprantama, nes laiko matavimas gyvenime tėra vien santykinis rodiklis bei susitarimo dalykas.

Kaip ten nebūtų, ši biblioteka gyvuoja ir klesti keletą dešimtmečių, joje darbuojasi jau daug naujos kartos (antrosios generacijos) darbuotojų. Visi jie išmano savo darbą, turi patirties, o didžioji jų dalis yra ir puikiausi profesionalai. Ir tai labai svarbu. Juk, pasak JAV vadybos žinovų (Deil Kornegi ir kt.), vertinant bet kurios įstaigos ar įmonės darbo pasiekimus, visuomet reikia pradėti kalbą nuo pačių darbuotojų, ir tik po to pravartu prisiminti institucijų vadovus. Nes jiems, darbuotojams tenką pagrindiniai darbai... Tokia tų mokslininkų nuomonė...

Truputis istorijos

Pirmosios bibliotekos (molio lentelių ir papiruso ritinių saugyklos) pasaulyje atsirado 3-me tūkstantmetyje prieš Kristų Šumere ir Egipte. Antikos laikai kūrėsi įvairių tipų (mokyklų. šventyklų, privačios ir viešosios) bibliotekos. Garsiausios tuo metu – Aleksandrijos ir Pergamo bibliotekos. Romos imperijoje buvo sukurtas net viešųjų bibliotekų tinklas.

Lietuvoje pirmieji knygų rinkiniai pradėti kaupti XIV-XV a. kunigaikščių ir didikų rūmuose, vienuolynuose ir bažnyčiose. O XVI a. karalius Žygimantas Augustas turėjo jau 4 tūkst. tomų knygų rinkinį.

Paroda „Viešosios bibliotekos (VB), įkurtos Lietuvoje1937 m.“

atkeliavo jubiliejaus proga iš Pasvalio į Anykščius.

Kitaip pasaulyje ir Lietuvoje klostėsi. valstybinių viešųjų bibliotekų atsiradimo ir steigimo reikalai. Šių bibliotekų raidoje, kaip teigia bibliotekininkystės istorijos žinovai (prof. A. Glosienė, prof. Levas Vladimirovas, prof. Magnus Tortensson, Tomas Brodlėjus (Brodley) ir kt.), pasaulyje susiklostė du saviti etapai.

Pirmasis truko nuo XVI iki XIX a. pradžios, kai atsirado ir pradėjo darbą vadinamos „ankstyvosios“ viešosios bibliotekos, išlaikomos privačių asmenų ar įvairių bendruomenių ir visuomeninių judėjimų, o antrasis etapas yra pastebimas maždaug nuo XIX a. vidurio, kai imta steigti visuomenei skirtas valstybės ir municipalitetų lėšomis išlaikomas, vadinamas šiuolaikines „moderniąsias“ viešąsias bibliotekas. Tuo metu jos jau veikė JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Flandrijoje ir kitose Europos šalyse.

Parodos atidarymas. Kalba (centre) Pasvalio VB dir. Danguolė Abazoriuvienė.

Šalia jos – Anykščių VB dir. Romas Kutka (kairėje) ir rašytojas Vygandas Račkaitis.

Pirmąja valstybine viešąja biblioteka Lietuvoje 1773 m buvo paskelbta Vilniaus universiteto biblioteka. Kėdainiuose, Šiauliuose, Švenčionyse ir Trakuose 1859–1861 m. atsirado rusiškos viešosios, o viešąsias rusiškas bibliotekas prie mokyklų mūsų šalyje imta steigti nuo XX a. pradžios (pvz., 1901 m. Vilniaus gubernijoje jau veikė 135 tokios bibliotekos).

Vos paskelbus nepriklausomybę, Lietuvoje 1919 m. buvo įsteigta Valstybinio centrinio knygyno (dabar Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka) 13 skyrių, kurie iki 1936 m. imtinai rajonuose ir miestuose vykdė valstybinių viešųjų bibliotekų funkcijas. Ir tik 1936 m., priėmus „Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą“, nuo 1937 m. minėti skyriai respublikoje pervardinti bibliotekomis, o ten, kur jų iki tol nebuvo, imta steigti naujas valstybinės viešąsias bibliotekas.

Taip 1937 m. kovo 15 dieną Lietuvos švietimo ministeris tokio tipo biblioteką įsteigė ir Anykščiuose. Kartu su kitomis tuo metu mūsų šalyje įsteigtomis bibliotekomis , savo veiklą tą dieną čia pradėjo II eilės (nuo to priklausė finansavimas bei darbuotojų skaičius) pirmoji rajone valstybinė viešoji Anykščių (dabar L. ir S. Didžiulių) biblioteka.

Parodos atidarymo dalyviai. Ketvirta (iš kairės) buvusi

Svėdasų bibliotekos vadovė Elena Bublienė.

Iš istoriografijos

Anykščių bibliotekos veikla yra plati ir įvairi, tad jos ir istoriografija – turtinga. Per 80 metų apie bibliotekos istoriją, veiklą, darbo ypatumus ir patirtį yra parašyta šimtai įvairaus lygio rašinių, sukaupta dešimtys straipsnių iškarpų bylų.

Jų autoriai – „Kolektyvinio darbo“, „Anykštos“, „Šilelio“ „Pasaulio anykštėno“, „Aukštaitiško formato“ ir daugelio respublikinių leidinių („Bibliotekų darbas“. „Tarp knygų“, „Kultūros barai“ ir. kt.) žurnalistai, patys šios bibliotekos darbuotojai, Vilniaus ir Panevėžio bibliotekų darbo metodininkai bei kiti autoriai.

Visus šiuos istoriografijos šaltinius 2007 m. gražiai papildė bibliotekos Kraštotyros ir bibliografijos skyriaus vedėjos Audronės Berezauskienės sudaryta bei išleista knyga „Anykščių biblioteka istorijos Vingiuose: 1937-2007“, kurioje vien apie šios institucijos veiklą užregistruota 319 publikacijų (sąrašą parengė Rita Pocienė).

O kur dar bibliotekos elektroninė svetainė, visi jos archyvo dokumentai? Kur dar paskutinio dešimtmečio (2008–2017 m.) publikacijos ir šaltiniai suregistruoti kartotekose? Rodos, sėsk, domėkis ir studijuok – bibliotekos darbai, kaip ant delno! Iš to seka išvada, kad Anykščių viešosios bibliotekos raida ir veikla jau yra gan plačiai išnagrinėta ir aptarta. Liko tik paskelbti paskutiniojo dešimtmečio bibliotekos veiklos bibliografiją.

Kraštotyrininkės, bibliotekos istorijos kūrėjos ir šaltinių saugotojos (iš dešinės): ved. Audronė Berezauskienė, Birutė Venteraitienė, Judita Skačkauskienė ir Ligita Matulienė.

Beje, straipsnio autoriui rašyti apie Anykščių biblioteką, jos darbus, šventes ir čia dirbančius kraštiečius visuomet buvo, euforiškai malonu – tam yra kelios priežastys. Visų pirma, autorius gimė kartu su biblioteka, yra vienmečiai ir šiemet pažymėjo jubiliejus.

Argi tai ne simboliška? Kita vertus, seniai esu dėkingas Svėdasų viešajai bibliotekai (dabar ji – Anykščių bibliotekos skyrius!), nes per ją mano paauglystės takelis nuvingiavo į platesnį gyvenimo kelią ir išvedė mane (profesine ir geografine prasme) į platų pasaulį. Pagaliau, trečia, šešetą metų, dirbdamas Vilniuje, teikiau tiesioginę mokslinę metodinę pagalbą Vilnijos krašto, tame skaičiuje – ir Anykščių rajono bibliotekoms, o paskui – dar beveik dvidešimt metų (iki 2002) kuravau Anykščių biblioteką, kaip ir kitas šio tipo bibliotekas visoje respublikoje.

– Bibliotekos istorijos šaltinių turime elektroninėse bazėse, – rodo bibliotekos darbuotoja Ligita Matulienė Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nariui, kraštiečiui Romualdui Vytautui Rimšai. Janinos Baublienės nuotr.

Tuo metu gerai teko pažinti Anykščių bibliotekos veiklą ir darbuotojus (ypač – bibliotekos vadovų, Bronės Staikūnienės, Birutės Bulotienės, skyrių vedėjų ir darbuotojų veiklą bei darbinius rūpesčius), nuolat lankiausi bibliotekos renginiuose, turėjau su kuo juos palyginti ir vertinti.

Kitaip tariant, ši biblioteka vystėsi, stiprėjo ir tobulėjo mano akyse. Ir tai – natūralu. Juk pasak žymaus indų bibliotekininko, dokumentalisto bei rašytojo Šialio Ramamrito Ranganatano (Shiyali Ramamrita Ranganathan, 1892–1972 m.) „kiekviena biblioteka yra augantis organizmas“. Minint šį gražų Anykščių valstybinės viešosios bibliotekos jubiliejų, apie tai šventės metu čia daugiausia ir buvo kalbėta...

Jubiliejinė šventė

Gruodžio 8 dienos popietę, pažymėti garbaus Anykščių bibliotekos jubiliejaus, į rūmus susirinko visi bibliotekos darbuotojai, rajono vadovai ir kitų institucijų atstovai, aktyviausi skaitytojai, knygų gerbėjai, renginio rėmėjai ir daugelis kviestinių svečių. Tarp jų – rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevičius, LRS nariai, kraštiečiai Antanas Baura ir Sergejus Jovaiša, Vilniaus anykštėnų pirmininkė Regina Smetonaitė, tarybos nariai: prof. Antanas Tyla, dr. Irma Randakevičienė, Janina Baublienė ir kt.

Daug svečių į šventę atvyko ir iš kitų miestų bei rajonų. Tai – Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė, bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, (Pasvalys), vyriausioji specialistė Nijolė Bielinskienė (Liet. aklųjų b-kos Panevėžio fil.), direktoriaus pavaduotoja Genovaitė Astrauskienė (Panevėžio a. viešoji b-ka), taip pat bibliotekų direktoriai: Algirdas Venckus (Kupiškis), Loreta Breskienė (Panevėžio m.), Rūta Bagdonienė (Panevėžio r.), Alicija Matiukienė (Rokiškis), Vida Garunkštytė (Utena) ir Danutė Karlienė (Zarasai). Bibliotekos jubiliejus toli peržengė Anykščių rajono ribas.

Renginys veja renginį

Turtinga buvo ir Anykščių bibliotekos jubiliejaus, kaip čia jau nuo seno su renginiais įprasta, minėjimo programa. Po ilgos kelionės į šventę, pirmiausia svečiams buvo surengta atokvėpio valandėlė, kurios metu galėjai pasivaišinti karštais gėrimais ir skaniais pyragaičiais.

Paskui bibliotekoje prasidėjo didelis dalykinis šurmulys ir net keli renginiai iš karto. Kol svečiai ir kiti dalyviai grupėmis apžiūrinėjo biblioteką ir susipažino su jos darbu bei įranga, kiti kolegos buvo pakviesti „prie sienelės“, kur vyko individuali bei grupinė „fotosesija“.

Diskusiją pradeda jos vedėjas, Anykščių VB dir. Romas Kutka

Visoms peržiūroms pasibaigus, skubėjome į salę, kur visi dalyvavo Pasvalio rajono bibliotekos parengtos foto parodos „Bibliotekų praeitis ir dabartis“, sumanytos vykdant projektą „Lietuvos respublikos valstybinės viešosios bibliotekos, įkurtos 1937 m. ir šiemet švenčiančios savo veiklos 80-ties metų sukaktį“, pristatyme. Su ja išsamiai supažindino parodos sumanytojų

atstovė – Pasvalio bibliotekos direktorė D. Abazoriuvienė.

Priminsime, kad parodos stenduose buvo eksponuojamos Prienų, Šakių, Širvintų ir kitų rajonų bibliotekų pastatų, įrangos ir veiklos foto nuotraukos bei atitinkami informaciniai tekstai apie jų darbus bei renginius. Vienas iš stendų čia yra skirtas ir Anykščių bibliotekai. O į Anykščius ši paroda buvo atvežta bibliotekos jubiliejinės šventės proga.

„Optimistų“ komanda. Kalba (3-čia iš dešinės) Zarasų VB dir. Danutė Karlienė.

Po viso to, šventės dalyviai patogiai įsikūrė erdvioje salėje, kur netrukus prasidėjo gyva apskritojo stalo diskusija „Biblioteka 3-čioji vieta?!“. Vadovaujant bibliotekos direktoriui Romui Kutkai, ji truko maždaug pusantros valandos, nes į svarstymus „įsijungė“ daugelis bibliotekos darbuotojų ir svečių, kurie, susėdę grupėmis skirtingose salės pusėse, diskusijos metu tapo „optimistais“, „pesimistais“, „senjorais“ ir „ekspertais“ arba tiesiog laisvais diskusijos dalyviais.

„Pesimistų“ komanda. Iš kairės: Tautvydas Kontrimavičius,

dr. Irma Randakevičienė, Antanas Verbickas, Valentinas Gudėnas.

Diskusijai buvo panaudota VU prof. Audronės Glosienės ir Co tyrimo „Biblioteka kaip trečia vieta“ (V., 2005 m.) metodika. Tokių tyrimų tikslas – išsiaiškinti vyraujančią diskusijos dalyvių nuomonę apie bibliotekos vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir asmens kasdieniniame gyvenime. Tai daroma vertinant sudarytose dalyvių grupėse atskirus bibliotekos reikšmingumo požymius (kriterijus, kurių yra keletas) ir lyginant gautus dalyvių atsakymų rezultatus su „Trečiosios vietos atributika“ (požymiais).

„Senjorų“ ir „ekspertų“ (dešinėje) komandos.

Anykščiuose vykusios diskusijos metu, individualiai vertindami bibliotekos socializacijos ir sociumo; naudos ir veiklos; patogumo ir įvaizdžio; patrauklumo bei kitus kriterijus, diskusijoje pasisakė daug dalyvių. Iš optimistų komandos kalbėjo D. Karlienė, R. Bagdonienė, E. Baublienė, iš pesimistų – dr. I. Randakevičienė, T. Kontrimavičius, Valentinas Gudėnas, iš senjorų – Elena Bublienė ir iš ekspertų komandos atstovai – G. Astrauskienė, V. Garunkštytė bei D. Abazoriuvienė. Diskusijos rezultatus apibendrino jos vedėjas, bibliotekos direktorius R. Kutka.

Diskusijoje – Vilniaus anykštėnų sambūrio atstovai. Iš kairės: prof. Antanas Tyla, Janina Baublienė ir pirm. Regina Smetonaitė.

Baigiamasis akordas

Po trumpos pertraukėlės, vos spėjus kiek atsikvėpti ir išgerti arbatos, 17 val. prasidėjo baigiamasis bibliotekos jubiliejinis vakaras. Dabar į didžiąją salę susirinko visi šventės dalyviai.

Pritemus šviesoms ir nutilus šurmuliui, buvo pademonstruotas (rodomas ekrane) ir pagarbiai išklausytas pagrindinis ir iškiliai šventinis bibliotekos vadovo R. Kutkos pranešimas „Valstybinei viešajai bibliotekai Anykščiuose 80 metų“. Jame glaustai pristatytas 1937– 2017 m. bibliotekos nueitas istorinis kelias: pagrindinės veiklos sritys ir svarbiausi renginiai, paslaugos ir pagalba rajono skaitytojams, ryšiai su Lietuvos visuomene ir užsieniu, bibliotekos vadovai, kiti darbuotojai ir pastatai bei ūkio reikalai, taip pat atliktos rajono bibliotekų tinklo ir darbo organizavimo reformos.

Kiek plačiau aptarta naujausiojo dešimtmečio (2007–2017 m.) bibliotekos raida, darbai ir ryšiai (praneš. žr.: b-kos svetainėje).

Salėje – visi jubiliejaus dalyviai

Paskui prasidėjo bibliotekos ir jos darbuotojų apdovanojimai. Jų būta daug. Pirmieji kalbėjo LRS nariai A. Baura ir S. Jovaiša. Jie įteikė bibliotekai LRS, jo Pirmininko ir Kultūros ministerijos apdovanojimus, o darbuotojams – savo asmenines padėkas bei dovanas, Anykščių meras K. Tubis ir vicemeras S. Obelevičius bibliotekai atnešė savivaldybės dovanų ir vakaro metu papildomai dar skyrė lėšų leidiniams rengiamoje knygų mugėje bibliotekai nusipirkti.

Biblioteką sveikina LR Seimo nariai: Antanas Baura (dešinėje) ir Sergejus Jovaiša.

Bibliotekos administracija padėkos raštais apdovanojo įvairių skyrių darbuotojus. Jų įteikta daug. Paskui biblioteką ir darbuotojus sveikino Vilniaus anykštėnų sambūrio atstovai, kiti svečiai, daug rajono įstaigų bei organizacijų, rėmėjai ir atskiri skaitytojai.

Kalba Vilniaus anykštėnai (VAS atstovai). Iš dešinės: prof. Antanas Tyla,

pirm. Regina Smetonaitė, Janina Baublienė, dr. Irma Randakevičienė.

Gražiai pagerbti buvusieji bibliotekos darbuotojai. Direktorius visus senjorus – Romualdą Bražėnienę, Eleną Bublienę, Ireną Gražienę, Laimą Klimantavičienę, Stasę Pavilonienę, Vilę Peslekienę, Teresę Pilkauskienę, Bernadetą Skapienę ir Bronę Šaučiulienę pristatė dalyviams ir įteikė rožių.

Visiems šventės dalyviams dėkoja bibliotekos dir. Romas Kutka

Šventės programą ir Anykščių bibliotekos jubiliejinį vakarą užbaigė energinga bei smagi projektinė muzikinė grupė, atvykusi iš Vilniaus, „Gražioji Amerikos klasika“ (vadovas, vokalistas Dainotas Varnas. Beje, koncerto pradžioje klausytojams jis priminė, kad jis yra taip pat baigęs ir bibliotekininkystės mokslus, o „tai gerai derą prie šios anykštėnų šventės!“). Viso koncerto metu salėje skambėjo trankūs bei ritmingi kūriniai, kuriuos, pasak grupės vadovo Dainoto, itin mėgstą „juodieji Amerikos gyventojai“.

Scenoje muzikinė grupė „Gražioji Amerikos klasika“

(vad. vokalistas Dainotas Varnas) iš Vilniaus.

Paskutinį žodį tą šventinį vakarą tarė bibliotekos direktorius. Jis padėkojo savo darbuotojams už pagalbą, o svečiams, muzikantams ir kitiems dalyviams – už dalyvavimą jubiliejiniuose renginiuose. Paskui savo nuoširdžią padėką bibliotekos vadovas pareiškė šventės rėmėjams: Anykščių rajono savivaldybei, Kultūros centrui, „Seklyčia Euro PUB“, UAB „Saulėtas ąžuolas“, Geodeziniai matavimai „Uosėja“, A. Deveikio firmai „Sinchronizacija“, VĮ Anykščių miškų urėdija“ laikraščiui „Šilelis“.

Kraštiečiams ir svečiams maloniai pabendravus prie kavos puodelio, šventinis šurmulys bibliotekoje ėmė pamažu tilti, o dalyvių būrys vis mažėti ir mažėti, kol pagaliau bibliotekos rūmai visiškai nurimo ir nutilo... Taip ši smagi ir įspūdinga jubiliejinė Anykščių bibliotekos šventė ir užgeso.

Romualdas Vytautas RIMŠA,

šventės dalyvis,

buvęs bibliotekos metodinis kuratorius

Nuotraukos Romualdo Vytauto Rimšos

(Taip pat žr.: Šilelis. 2017, gruodžio 15, p. 1, 9)

Vilnius, 2017 12 17