Vilniuje surengta

kraštietės akvarelių paroda

Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) būstinėje nuo 2018 m. birželio 14 dienos iki liepos mėnesio vidurio veikė mūsų kraštietės Irenos Meištaitės personalinė akvarelių paroda „Kokia graži Tėvynė...“. Kolegų ir kitų vilniečių peržiūrai joje buvo išskleisti 29 paveikslai, užėmę net tris (2 foje ir salę) ekspozicijos erdves.

Parodos autorė dail. I. Meištaitė

Meno pasaulyje dailininkė I. Meištaitė gerai žinoma. Ji gimė 1947 m. Svėdasuose (Anykščių r.). 1966 m. baigė Utenos I vidurinę mokyklą (dabar „Saulės“ gimnazija), o 1971 m. – Lietuvos dailės instituto (dabar VDA) Dailiosios tekstilės fakultetą. Iš pradžių kūrė gobelenus, paskui darbavosi taikomosios ir knyginės grafikos srityse, kol su užsidegimu ėmėsi akvarelinės tapybos.

Pastaroji ją, rodos, paviliojo visam gyvenimui. Nuo 1984 m. Irena aktyviai dalyvauja bendrose tarptautinėse Baltijos šalių ir Pasaulio žemaičių parodose, rengiamose Plungėje, o nuo 1997 m. – ir respublikinėse. Be to, ji yra Vilniaus menininkų klubo „Plekšnė“ narė ir dalyvavo klubo bei kitose meno darbų parodose.

Personalines akvarelių parodas dailininkė rengia nuo 1997 m. Vieną jų, kartu su Svėdasiškių draugija „Alaušas“, 2013 m. surengė ir savo gimtinėje – Svėdasų bibliotekos Meno galerijoje. Kraštietės paveikslų yra Utenos kraštotyros ir Žemaičių dailės muziejuose bei privačiose kolekcijose Lietuvoje ir Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. 2007 m. jai suteiktas meno kūrėjo statusas, nuo 2008 m. yra LDS narė.

Paveikslas „Pirtelė tarp gluosnių“

Į minėtos – 33-čiosios personalinės parodos – atidarymą susirinko didelis būrys (daugiau 50) dailininkų, menotyrininkų, meno mylėtojų, autorės bičiulių ir kraštiečių. Trumpai apžvelgusi I. Meištaitės kūrybos kelią, renginį pradėjo LDS sekretorė Diana Romanovskaja. Plačiai apie autorės darbus kalbėjo menotyrininkas Liudas Pocius. Jis priminė kai kuriuos akvarelinės tapybos ypatumus, supažindino su I. Meištaitės kūrybos tematika bei kaitos tendencijomis.

Ypač pabrėžė autorės darbštumą ir prieraišumą gamtos grožiui. Pasak skulptoriaus ir menotyrininko Arūno Kyno, paroda jį nudžiuginusi daugybe naujų paveikslų, o autorė – dideliais kūrybos užmojais. Tai rodo, kad dailininkė dirba labai intensyviai. Jam pritariamai paantrino ir uteniškis, inžinierius Algirdas Steponavičius. Palyginęs parodos eksponatus su tais, kurie prieš keletą metų buvo parodyti Utenoje, čia jis matąs daug naujų kūrinių. Juose vyrauja miškai, pievos, paukščiukai ar „Saulėlydžio atspindžiai“, „Beržynas rudenį“ ir pan. Žymiai mažiau matąs autorės pamėgtų gėlių...

Salėje parodos dalyviai

Baigiamąjį žodį tarė dailininkė I. Meištaitė. Ji nuoširdžiai dėkojo visiems programos ir renginio dalyviams, svečiams. Paskui atsakė į klausimus. Paaiškino ir darbų sąveiką su gamta: „Lieju klasikine akvarelės technika (naudoju tik popierių, vandenį ir akvarelinius dažus). Labiausiai mėgstu dirbti gamtoje. Čia būnu ne viena, man padeda: saulė, vėjas, medžių, pievų, paukščių garsai, rūkai ir dargana... Lietuvos gamta mane žavi ir užburia, negaliu ja atsistebėti.

Ypatingai aštriai tą pajuntu sugrįžusi iš tolimos kelionės. Rodos, niekur nėra tokio gražaus krašto su keturiais metų laikais. Gal todėl, kad čia mano tėvų ir protėvių žemė, čia gera ir ramu žingsniuoti man paskirtu taku“.

 Dail. Irena Meištaitė su svėdasiškiais: Edmundau Baliuku ir Vytautu Rimša.

Šventišką parodos atidarymo nuotaiką nuolat palaikė dainos ir muzika. Jas meistriškai atliko Aušros Vartų ir Šv. Teresės bažnyčios choro bei ansamblio „Ave Marija“ vadovė Regina Antanavičiūtė (sopranas, elektroniniai vargonėliai), taip pat dailininkės Irenos sesuo Valdereza Kunkulienė (altas).

Koncertui pasibaigus, svečiai ir toliau bendravo su parodos autore, apžiūrinėjo paveikslus ar maloniai šnekučiavosi prie kavos puodelio. Niekas neskubėjo palikti šios Meno šventovės...

Romualdas Vytautas Rimša

Nuotraukos straipsnio aut. R. V. Rimšos

Vilnius, 2018 07 19