Svėdasiškių draugija „Alaušas“ (pirm. Algimantas Indriūnas) palaiko draugiškus ryšius su Lietuvos sostinėje veikiančiomis įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis. Ji bendrauja su Aukštaitijos rajonų kraštiečių bendruomenėmis, draugijomis, klubais, Vilniaus žemaičių bendrija ir kt.
Ypač gerus ryšius „Alaušo“ draugija turi su Vilniaus anykštėnų sambūriu (toliau – VAS), siekiančiu telkti ir skatinti anykštėnus bendrai veiklai, rengti edukacijos, kultūros ir krašto pažinimo vakarones, susitikimus, puoselėti etninę savastį, ugdyti meilę tėviškei. Per keturiolika veiklos metų VAS (pirm. Vytautas Duknauskas, Antanas Gudelis, Rita Virbalienė, dabartinis vadovas Alfredas Puodžiūnas) sukaupė nemažą darbo patirtį. Pagyrimo nusipelno ir Pasaulio anykštėnų bendruomenė (PAB pirm. prof. habil. dr. Antanas Tyla), visada padedanti savo kraštiečiams.
Kartu dirbant surengta knygų pristatymų, meno parodų, susitikimų su mokslininkais ir politikais, lankytasi muziejuose, iškylauta po sostinės apylinkes, dalyvauta Anykščių miesto šventėse, PAB suvažiavimuose ir kituose renginiuose. Tradicija tapo Vingio parke rengiamos visų pamėgtos VAS „Aukštaičių etnografinės gegužinės“. Į jas švęsti Joninių kasmet kviečiama 11 šio krašto rajonų.
Ne mažiau dėmesio skiriama kraštiečių jubiliejams. Su gimimo diena VAS sveikino prof. Gražiną Landsbergienę (2015 m.), habil. dr. Antaną Tylą (2014 m.), tautodailininką Joną Tvardauską (2010 m.), dailininką Antaną Žukauską (2009 m.), o Vilniaus rotušėje VAS su Svėdasiškių draugija „Alaušas“ surengė iškilų Juozo Tumo-Vaižganto 140-jų gimimo metinių jubiliejų (2009 m.). Jau tapo tradicija, kad VAS atstovai visada dalyvauja svėdasiškių draugijos „Alaušas“, o pastarieji yra kviečiami į VAS renginius.
Ši tradicija buvo išlaikyta ir šiemet. Svėdasiškių draugiją „Alaušas“ kraštietės Reginos Smetonaitės jubiliejinėje šventėje atstovavo draugijos pirmininkas Algimantas Indriūnas ir tarybos nariai Rasa Pajarskienė bei šių eilučių autorius.
Įsismarkavus 2015 m. pavasariui ir sužaliavus Nėries pakrantėms, į iškilią gimtadienio šventę VAS valdybą ir kitus anykštėnus, gimines, bičiulius ir draugus pakvietė žinoma kraštietė, UAB „Petro Ofsetas“ vadybininkė Regina Smetonaitė. Gimusi Lietuvos didikų Radvilų tėvonijoje, Biržų rajone, nuo 1973 m. su šeima ji apsigyveno Anykščiuose, baigė A. Vienuolio vidurinę mokyklą, o vėliau įsikūrė Vilniuje. Tačiau niekada nepamiršo Anykščių ir jų žmonių.
Nuo pat pirmųjų VAS įkūrimo dienų, Regina yra nenuilstanti, kupina sumanymų šio sambūrio valdybos narė. Be to ji čia turi atsakingą veiklos barą – kasmet Signatarų namuose rengia anykštėnams Vasario 16-tosios minėjimus, kuriuose dalyvauja nemažai ir svėdasiškių, rengia švenčių programas. Kaip sakoma, visur jos pilna, visur suspėja: ir į VAS valdybos posėdžius, ir į anykštėnų kultūros renginius, ir dar randa laiko nuoširdžiai pabendrauti su savo kraštiečiais.
Gal todėl šiltą ir saulėtą gegužės 13 dienos trečiadienio popietę, iš visų pusių į Gedimino aikštę po darbo nešini gėlėmis ir dovanomis ėmė rinktis anykštėnai. Būta jų ne dešimt ar dvidešimt, bet kaip paaiškėjo – viso šimto.
Šventė pasidėjo Šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje, kurias solenizantė buvo užsakiusi „už mirusius Tėvelius, Gimines, Geradarius ir prašant malonių Gyviesiems“. Pamaldos vyko iškilmingai. Šv. Mišių metu giedojo operos solistai, jubiliatės bičiuliai – kraštietė Rasa Juzukonytė (sopranas) ir Deividas Staponkus (baritonas), vargonavo Lietuvos meno ir teatro akademijos (LMTA) Muzikos fakulteto dekanė prof. Aušra Motuzienė.
Pakui svečiai su renginio „kaltininke“ per saulės nutviekstą Lietuvos Karaliaus Mindaugo aikštę, pasuko link Mindaugo tilto į prieplauką. O čia jų laukė kelionei paruoštas laivas. Šventė ir kelionė laive, nutolus nuo jūros šimtus kilometrų, nemaža staigmena. O kai kam – kaip ir straipsnio autoriui – dar ir gražūs prisiminimai apie tuos laikus, kai paauglystėje panašaus laivo denyje ir kajutėse žmonių pilni laivai plaukdavo savaitgaliais poilsiauti į Valakampius, o pavakariais – atgal. Kokia Pramoga! Deja, visa tai vilniečiai, rodos, buvo jau seniai pamiršę...
Šįkart, Nėries krantams ėmus lėtai slinkti pro šalį, pilnas šventės dalyvių laivas pajuda Verkių rūmų ir Valakampių link. Romantiška. Kol laivas, iš visų jėgų kasasi upe prieš srovę ir pasiekia Antakalnio, paskui Žirmūnų tiltus ir galiausiai – pirmojo Valakampių pliažo ribą, denyje vyksta didžiausias šventinis šurmulys. Čia visų svečių akys vis krypsta į jubiliatę, o norinčių ją sveikinti ir kalbėti tiek daug, kad net susidaro eilė.
Pirmieji Reginą Smetonaitę su švente pasveikino Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas prof. Antanas Tyla, paskui – Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos garbės pirmininkas Jonas Burokas bei valdybos pirmininkas Ernestas Subačius ir Vasario 16-osios klubo pirmininkas dr. Remigijus Gulbinas bei kiti šio klubo nariai. Paskui solenizantė atsidūrė Vilniaus anykštėnų „nevalioje“. Kol sveikinimo kalbą rėžė VAS pirmininkas Alfredas Puodžiūnas, juos apsupo visa VAS valdyba bei kiti sambūrio nariai.
Tai – Antanas Gudelis, Algimantas Indriūnas, Romas Katinas, Aldona Krisiukėnienė, Rasa Pajarskienė, Laimutis Regelskis, Vytautas Rimša, Antanas Stackevičius, Jolita Šedauskienė, Rolandas Tuskenis su žmona ir Rita Virbalienė. Visi turėjo ką savo kraštietei pasakyti ir palinkėti. Bendraklasių vardu sukaktuvininkę šiltai pagerbė dr. Loreta Stonienė ir Rasa Rutkauskienė, o paskui jai laimės linkėjo brolio Roberto šeima, taip pat giminės iš Kauno, Panevėžio, Anykščių, Vilniaus ir daug draugų.
Pasibaigus sveikinimų šurmuliui, prabilo ir pati jubiliatė Regina Smetonaitė.
Ji papasakojo, kad bendradarbiai ir kitos visuomeninės organizacijos ją yra pasveikinusios anksčiau. O sumanymas su kraštiečiais ir kitais artimaisiais sukaktį pažymėti šiandien, kilęs netikėtai prieš dvi-tris dienas, kai atsitiktinai Nėryje pamačiusi laivą. Todėl šventė organizuota ekspromtu, ir ji tegalėjusi pakviesti tik pačius artimiausius draugus, nepaisant protokolo, nei padoraus kvietimų išsiuntimo termino.
Pasak Reginos Smetonaitės, gimtadienis, visų pirma, turėtų būti padėkos Tėvams, Giminėms, Draugams ir visiems Geradariams diena. Dievui taip pat. Ji pasidžiaugė, kad šiai nuostatai liko ištikima ir šiandien. O paskui dar kartą šventės ir kelionės dalyviams nuoširdžiai padėkojo už dalyvavimą, sveikinimus, palinkėjimus. Apskritai, šventės dalyvius sužavėjo pačios Reginos elgsena ir aukšta bendravimo kultūra – net įsismarkavusiame šventės šurmulyje, nepaisant svečių gausos, ji rado laiko su kiekvienu šiltai pabendrauti, kiekvienam nors kiek dėmesio ir laiko skirti, gerą žodelį tarstelėti. Esant tokiam žmonių skaičiui, tam reikia ypatingo sugebėjimo.
Laivui pasukus atgal į Vilniaus senamiestį ir vakarėjant, denyje suskambo jubiliatei skirtos dainos ir tostai. Ypač linksmai buvo sutikta specialiai Reginai skirta dainą, kuriai ne tik žodžius ir muziką parašė, bet ir ją atliko Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ pirmininkas Algimantas Indriūnas. Paskui vėl dainavo visi ir visą kelią iki pat Mokslininkų rūmų bei Žvėryno tilto. Tol, kol laivas apsisuko ir vėl prieš srovę grįžo į savo prieplauką.
Iš čia grupelėmis Jubiliejinės šventės dalyviai, kupini malonių įspūdžių ir gražių prisiminimų, dar ir dar kartą mintyse dėkodami Reginai už puikiai surengtą pobūvį ir nuostabią išvyką pavasarine Nėrimi, savo takeliais, kaip ir atėję, vėl pasklido ir dingo Vilniaus senamiesčio gatvėse.
Tačiau ne amžiams, o tik iki kito – ne mažiau įspūdingo ir malonaus – Vilniaus Anykštėnų sambūrio (VAS) narių susitikimo.
Romualdas Vytautas RIMŠA,
Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą
Vilnius, 2015 05 31
Laimučio Regelskio ir Vytauto Rimšos nuotraukos:
© 2024 svedasai.info | Interneto svetainių kūrimas
|