Enciklopedinė anykštėnų

kraštotyrininkų knyga, pranokusi lūkesčius...

Anykščių kraštas nuo seno garsėja talentingais rašytojais, poetais, žurnalistais, kurie yra žinomi ne vien gimtinėje, bet ir Lietuvoje. Šiandien žinių apie jų kūrybą rasime rašytojų sąvaduose, bendrose ir šakinėse literatūros enciklopedijose, žodynuose. Visai kita kalba apie Anykščių kraštotyrininkus. Ir tarybiniu laikotarpiu, ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jiems skirtų informacinių leidinių rengimo ir leidybos reikalai Anykščiuose, kaip ir visoje Respublikoje, ilgai nejudėjo iš vietos. Tam būta nemažai objektyvių ir subjektyvių priežasčių, iš kurių svarbiausios laikytinos dvi: viena – šiam darbui dar nebuvo pasiruošę ir susibūrę rajono kraštotyrininkai, antra – nebuvo lėšų tokiai knygai išleisti.

Problema.

Kraštotyrinis darbas Anykščių rajone ilgą laiką buvo dirbamas gan plačiai ir sumaniai, tačiau parengti ir išleisti sąvadą apie vietos kraštotyrininkus ir jų darbus, niekas rimtai negalvojo. Todėl skaitytojams, ieškantiems duomenų ar informacijos šaltinių apie juos, tekdavo patirti keblumų. Kraštotyrininkų straipsniai, padriki jų gyvenimo faktai ir kita epizodinė informacija buvo pasklidusi labai dideliuose spaudos masyvuose ir saugoma daugelio bibliotekų bei archyvų fonduose. Jų paieškai tekdavo sugaišti daug laiko.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sparčiai didėjo kraštotyros leidinių skaičius, o eiliniam skaitytojui darėsi vis painesnė jų informacinė paieška. Šis prieštaravimas formavo naują kraštotyrininkų sąvadų sudarymo ir leidybos problemą. Tačiau norint ją pašalinti, reikėjo išspręsti kai kuriuos teorinio ir praktinio pobūdžio uždavinius. Pirmiausia, turėjo būti sukurta mokslinė leidinio (sąvado, enciklopedijos, žodyno ar kt.) apie kraštotyrininkus koncepcija, surinkta, išanalizuota, įvertinta, susisteminta ir kvalifikuotai apibendrinta rasta medžiaga.

Antra, reikėjo parengti ir išleisti informacinį leidinį, kuris patenkintų skaitytojų lūkesčius, talkintų mokslininkams, pedagogams, studentams, moksleiviams ir kitiems žmonėms, norintiems greitai ir išsamiai pasinaudoti moksliniu rajono kraštotyrininkų įdirbiu, atlikti šios informacijos paiešką ir sutaupyti laiko straipsniams rašyti. Autoriams tai – svarbu, nes jie visada nori greitai susirinkti medžiagą, o paskui, rašydami vieną ar kitą straipsnį, susitelkti analizei ir kūrybai.

Biobibliografinio žodyno idėja ir prielaidos jai tarpti

Kraštotyrininkų biobibliografinio žodyno valanda išmušė 2016 m., kai šios idėjos įgyvendinimu ėmė rūpintis Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka (toliau VB – aut.) ir Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugija (toliau KD – aut.). Sausio pradžioje buvo sutarta per metus parengti ir išleisti „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinį žodyną“ (toliau žodynas – aut.).

Audronė Berezauskienė

Jo idėjos autorius šįkart buvo VU prof. dr. Osvaldas Janonis. Jis parengė žodyno rengėjams metodines rekomendacijas ir subūrė kraštotyrininkų grupę. Pastarąją sudarė: prof. dr. O. Janonis (VU), Audronė Berezauskienė (projekto vadovė) ir Ligita Matulienė (abi – VB Krašto dokumentų ir kraštotyros sk.) bei Tautvydas Kontrimavičius (A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus). Jiems talkino ir kiti Anykščių bei kaimyninio Kupiškio rajonų kraštotyrininkai.

Koncepcija

Pirminiame jos variante buvo įvardinta, kad žodyno objektą sudarys enciklopediškai sunorminti Anykščių kraštotyrininkų gyvenimo aprašymai, vadinami biogramomis, o antroje straipsnio dalyje bus patalpintos kraštotyrininkų veiklos bei literatūros apie juos bibliografijos rodyklės. Žodynas turėjo būti išsamus ir turėjo aprėpti visus kraštiečius, tyrinėjusius Anykščių kraštą ar kitas Lietuvos vietoves. Tai privalėjo būti anykštėnai gimę ir gyvenantys rajone ar kitur, bet tyrinėję ir Anykščių kraštą.

Nepalikti nuošalėje ir čia gyvenantys bei dirbantys kraštotyrininkai, atvykę į Anykščius iš kitų vietovių. Buvo reglamentuota ir žodyno straipsnių struktūra. Medžiagą apie kiekvieną kraštotyrininką straipsniuose reikėjo išdėstyti vienoda seka. Pirmiausia turėjo būti patalpinta kraštotyrininko biografija, o paskui – jo publikuotų ir nepublikuotų dokumentų bei literatūros apie kiekvieną jų sąrašai. Visi straipsniai turėjo tilpti vienoje knygoje ir turėjo būti išdėstyti kraštotyrininkų pavardžių abėcėlės seka. Deja, pradėjus rengti žodyną, jo leidybai lėšų buvo gauta mažiau, negu planuota. Tai sukėlė nemažų sunkumų ir gaišaties.

Prof. Osvaldas Janonis

Daugiau rėmėjų ir pinigų žodynui išleisti neatsirado. Dėl šios priežasties teko ieškoti naujų knygos leidybos galimybių, keisti kai kurias koncepcijos nuostatas (prof. dr. O. Janonis), iš naujo peržiūrėti ir atitinkamai keisti žodyno leidybos projektą (vad. A. Berezauskienė) ir jo finansinius dokumentus. Be to, reikėjo nuspręsti, kokio dydžio knygą būtų galima išleisti, nes projektui įvykdyti vietoj prašytų šešių, buvo paskirti tik du tūkstančiai eurų.

Jais buvo galima apmokėti dviejų šimtų puslapių knygos leidybą, nors jau aiškėjo, kad jos apimtis gali siekti daugiau tūkstančio puslapių. Problemai spręsti buvo pasiūlyti įvairūs būdai: gerokai patrumpinti straipsnius ir bibliografijos sąrašus; leisti knygą tomais (pvz.: nuo A iki J raidės ir t. t.); atsisakyti bibliografijos sąrašų ir pan. Deja, kiekvienas jų turėjo nemažų trūkumų.

Pirmiausia, išspausdinus ne visą paruoštą medžiagą (sutrumpinus ar dalies jos atsisakius), būtų sugriauta sumanytoji knygos struktūra ir ženkliai sumažėtų jos informatyvumas bei moksliškumas. Leidžiant ją dalimis, niekas negalėjo garantuoti, kad atskirų knygos tomų leidyba bus finansuojama kitais arba dar ir dar kitais metais. Kita vertus, straipsnius apie kraštotyrininkus reikėjo skelbti kartu ir visiems parodyti deramą dėmesį, o ne vien tiems, kurių pavardės atsidurs alfabeto pradžioje.

Visa tai skatino žodyno rengėjus skubiai grįžti prie koncepcijos ir ieškoti kelio nelauktai iškilusiems prieštaravimams šalinti. Pagaliau sutarus pratęsti projekto vykdymo laiką ir toliau rengti žodyną ne mažiau išsamų kaip planuota, tačiau atskirais etapais, buvo rastas, manau, geriausias sprendimas. Antroji biobibliografinio žodyno leidybos dalis buvo atidėta vėlesniam laikui. Manoma, kad leidyba bus vykdoma 2017 m., parengiant ir išleidžiant spausdintą knygą arba kompaktinę plokštelę. Antrojoje žodyno dalyje numatoma patalpinti bibliografinę žodyno dalį.

Pirmasis žodyno tomas

Knygos rengėjų ryžtas ir pastangos, vykdant projektą, greitai davė vaisių. Per nepilnus metus Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinio žodyno pirmoji dalis „Biografijos“ buvo parengta ir lapkričio pradžioje įteikta leidyklai UAB „Petro ofsetas“ Vilniuje*. Knyga didelė, bet jos planas nesudėtingas. Atvertęs spalvingą viršelį (aut. dail. Violeta Matelienė), skaitytojas pirmiausia išvys trumpą pratarmę bei išsamią VB Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėjos, projekto vadovės ir vienos iš žodyno rengėjų bei sudarytojų A. Berezauskienės „Anykščių kraštotyrininkų veiklos apžvalgą“ (p. 11-23), apimančią darbus nuo pat jos ištakų iki 2016 m vidurio.

Straipsnyje yra žinių apie Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus (nuo 1962 m.), paskui – savarankiškos Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos (nuo 2012 m.) raidą, vadovus, narius, renginius, ekspedicijas, kraštotyros rinkinius bei kitus leidinius, darbo kryptis ir formas, sąveiką su rajono ir šalies kraštotyrininkų organizacijomis bei valstybinėmis institucijomis (muziejais, bibliotekomis, mokyklomis ir kt.). Leidinyje nepamiršti ir rajone vykę kraštotyros projektai, draugijos narių ryšiai su kraštiečiais užsienio šalyse, svarbiausi emigrantų leidiniai, asmeninės bibliotekos ir jų sukaupto rašytinio paveldo susigrąžinimo į Anykščius darbai.

Apžvalginio straipsnio autorė aptaria ir objektyviai vertina kraštotyrinių organizacijų tinklo rajone, bei draugijos narių telkimo istorijos problemas bei raidos tendencijas. Nagrinėdama tai, ji remiasi faktais ir statistika. Kraštotyrinis judėjimas Anykščių krašte, pasak jos, turi senas tradicijas ir jų yra laikomasi, o pagrindinis šiuo metu Kraštotyros draugijos uždavinys – sudaryti sąlygas išsaugoti sukauptus individualius archyvus bei padaryti juos prieinamus visuomenei ar kitiems tyrėjams. 

Didžiausia knygos dalis skirta kraštotyrininkų biografijoms (p. 25–286). Jų čia rasime daugiau kaip 300. Žinios apie rajono kraštotyrininkus straipsniuose išdėstytos laikantis bendrų metodikos reikalavimų:. pirmiausia rašoma apie jų mokslus, gyvenimą, veiklą, o paskui, ženkliai išsamiau – apie tai, kas jį sieja su kraštotyra ir ką šioje srityje yra konkrečiai nuveikęs (parašęs knygų, surengęs parodų, dalyvavęs projektuose, ekspedicijose ir pan.). Straipsnio pabaigoje pateikiama informacija apie asmens socialinę raišką – visuomeninius darbus ir svarbesnius apdovanojimus (premijos, garbės vardai ir kt.).

Ligita Matulienė

Apskritai, straipsniai yra išsamūs ir informatyvūs. Autoriai jiems surinko medžiagą ir panaudojo duomenis iš visų rastų šaltinių. Siekiant, kad žinios knygoje būtų maksimaliai tikslios ir patikimos, į talką buvo pasitelkti rajono kraštotyrininkai. Nemažai knygai skirtų straipsnių jie peržiūrėjo, patikslino ar papildė patys. Be to, buvo atliktas didelis darbas, redaguojant ir papildant straipsnius nauja informacija. Visa tai ženkliai padidino straipsnių informatyvumą, ypač – knygos duomenų patikimumą. Skaitytojams, dirbantiems kraštotyros ar kitų sričių mokslinį darbą, ne mažiau bus pravartūs ir knygoje, biografiniuose straipsniuose išvardinti visi svarbiausieji kraštotyrininkų leidiniai (nurodyti jų pavadinimai ir leidimo metai) bei kiti darbai.

Tai, prireikus šios informacijos, labai palengvins ir pagreitins jos paieškas. Visi straipsniai knygoje išdėstyti kraštotyrininkų pavardžių abėcėles seka, todėl rasti skaitytojams žinių apie kurį nors iš jų bus labai lengva. Greitai bus galima atlikti ir personalijų (knygoje paminėtų asmenų) paiešką, pasinaudojus leidinio pabaigoje išspausdintu į žodyną įtrauktų asmenų „Vardynu“ (p. 287–300). Jame kraštotyrininkai, straipsnių autoriai ir kiti knygoje paminėti asmenys pagal abėcėlę pristatomi visomis pavardėmis, kokiomis jie knygoje minimi.

Pirmąją žodyno dalį užbaigia knygos santrumpos anglų, rusų ir prancūzų kalbomis (p. 301–306), kuriomis pasirūpino vertėjos: Kristina Gindrėnaitė-Setliff, Stanislava Makauskienė ir Laima Juzėnienė. Santrumpos plačiau atvers knygai duris į tarptautines informacijos sistemas, o per jas – ir į platų žinių pasaulį, taip pat jos padės svečiams, atvykusiems į Lietuvą iš ES ar kitų užsienio šalių, bent minimaliai pažinti knygos sandarą, turinį ir rengėjų užmojus.

Biografijas knygoje pagyvina kraštotyrininkų nuotraukos. Patrauklus akiai yra ir visas knygos poligrafinis apipavidalinimas: dizainas, viršelis, kita spalva atitraukti nuo krašto tekstai, apie konkrečius kraštotyrininkų darbus. Biobibliografijos žodyno pirmosios dalies, kaip ir kitų mokslinių informacinių leidinių, paskirtis yra plati. Pirmiausia, ji labai pravers patiems rajono kraštotyrininkams, istorikams, žurnalistams, mokytojams ir mokiniams. Kita vertus, knyga bus neretai gera pagalbininkė ir profilinių sričių šalies mokslininkams, aukštųjų mokyklų dėstytojams bei studentams, leidyklų ir periodikos leidinių redakcijų darbuotojams bei kitiems mūsų krašto istorija ir žmonėmis besidomintiems skaitytojais. Mano supratimu, jos paklausa neišblės daug dešimtmečių.

Atidžiai pasklaidžius knygą ir susipažinus su viso žodyno leidybos projektu, koncepcija, sąlygomis ir kitomis peripetijomis, žinant rengėjų grupės dydį, darbų apimtį, laiko limitą, skirtą pirmajai žodyno daliai sudaryti ir išleisti bei jo panaudojimą, pagaliau, minėtų darbų vadybos ir organizavimo raidą, manau, jau galima padaryti keletą apibendrinančių pastebėjimų:

Tautvydas Kontrimavičius (R.Šaknio nuotr.)

Žodyno leidybai buvo skirta lėšų mažiau, nei prašyta, todėl teko keisti projekto finansinį pagrindimą, pertvarkyti koncepciją, straipsnių rašymo ir faktų dėstymo juose metodiką, ieškoti naujų knygos struktūros bei spausdinimo sprendimų;

Nepaisant iškilusių sunkumų, visi darbai buvo baigti laiku ir sėkmingai, o žodyno pirmoji dalis „Biografijos“ paruošta ir, prisilaikant projekto grafiko, įteikta leidyklai. (2016 m. lapkričio pradžioje ji pradėta spausdinti);

Žodyno leidybinė grupė ir keli talkininkai (straipsnių aut.) per trumpą laiką (vos 10 mėn.) atliko didelį, į jokius mokslinio darbo normatyvus netelpantį, darbą: surinko knygai duomenis iš visų šaltinių (nacionalinės bibliografijos ir straipsnių duomenų bazių, bibliotekų elektroninių katalogų, kraštotyros kartotekų, valstybinės bibliografijos rodyklių, archyvų ir kt.), patikrino juos, parašė biografijas, suredagavo, o nemažą jų skaičių dar ir suderino bei aptarė su pačiais kraštotyrininkais. Kruopštų darbą vainikavo itin puikūs rezultatai;

Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinio žodyno pirmoji dalis „Biografijos“ paruošta profesionaliai ir yra aukšto mokslinio lygio. Ji yra išsami, dalykiška, informatyvi ir patikima, kita vertus, turi mokslinėms knygoms derantį vardyną, santrumpas anglų, prancūzų ir rusų kalbomis.;

Straipsnių skaičiumi ir faktų gausa knyga pranoko pačių leidėjų lūkesčius – buvo planuota informaciją sutalpinti į 200 puslapių, o parengta ir išleista knyga vos įtilpo į 308-ius puslapius. Daugelis jos straipsnių savo apimtimi, informacijos kiekiu, išsamumu ir kitais požymiais šiandien galėtų varžytis su naujausiomis bendromis ir šakinėmis enciklopedijomis ar žodynais.;

Kraštotyrininkų žodyno pirmosios dalies mokslinį bei informacinį lygį lėmė daug veiksnių, tačiau svarbiausi buvo šie: a) labai geras profesinis knygos leidybos projekto vykdytojų ir jų talkininkų išsimokslinimas; b) didelė knygos sudarytojų leidybinio darbo patirtis (nemaža dalis jų patys ar su kitais buvo jau anksčiau parengę ir išleidę knygų); c) deramas dešimtmečius kaupto turtingo mokslinio įdirbio apie Anykščių kraštotyrininkų veiklą įvaldymas ir panaudojimas; d) gebėjimas gerai orientuotis ir greitai susirinkti faktus labai dideliuose informacijos masyvuose: duomenų bazėse (DB), bibliotekose, archyvuose ar kituose šaltiniuose (vien Anykščių bibliotekos Kraštotyros kartotekoje yra 700 tūkst. bibliografinių įrašų ir pan.).

-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-

Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas / Anykščių r. savivaldybės L. ir S. Didžiulių vieš. b-ka; Anykščių T. Mikeliūnaitės kraštotyros d-ja; [sudarė: A. Berezauskienė, O. Janonis]; [parengė: A. Berezauskienė, T. Kontrimavičius, L. Matulienė]; [moksl. red. R. V. Rimša]. – Vilnius: Petro ofsetas, 2016 –

D. 1. Biografijos. – 2016. – 308 p.: portr. – Santr.: angl., rus., pranc. – Kn. taip pat: Anykščių kraštotyrininkų veiklos apžvalga / Audronė Berezauskienė, p. 11-23.

Nuotraukos iš Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos archyvo.

Romualdas Vytautas Rimša,
knygos mokslinis redaktorius

Vilnius, 2016 12 08