į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
. » Galerija

Gerumo Žvaigždė  ,,Baltajam balandžiui‘‘

 

Rugpjūčio 12 d. (penktadienį) Kaune (anykštėnai atsakė skirti salę šiam renginiui) vyko šventė „Penkiolika metų vienatvės po paukščio sparnu“. Ši dvasinga šventė, skirta „Baltojo balandžio“ fondo steigėjos, poetės, prozininkės, rašytojos, LNRS narės Aldonos Širvinskienės iš Malaišių kaimo (Anykščių r.) kūrybos ir visuomeninės veiklos, ir vienintelio sūnaus Karolio Širvinsko žūties minėjimas. Visus ateinančius sutiko dueto: Sigutės Garšanovės (pianinas) ir sūnaus Pauliaus (akordeonas) atliekama rami muzika.

Svečiavosi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Ministrė pasveikino A. Širvinskienę ir apdovanojo ženklu ,,Gerumo žvaigždė'' (aukščiausias socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas) ir gėlių. A. Širvinskienę sveikino jos gimtojo rajono – Anykščių vicemeras Sigutis Obelevičius. Ilgametė Kauno muzikinio teatro dailininkė Simeona Baranauskaitė Načajienė motinai šventės metu padovanojo sūnaus tautodailininko, literato, klieriko nutapytą portretą. Jai motina Aldona padėkojo, paskaitydama savo kūrinį „Du angelai“ ir įteikdama ,,Baltojo balandžio'' padėką ir baltą keramikinį obuolį. Obuolį iš molio nulipdė tautodailininkas, poetas Virgilijus Bespalovas iš Kazlų Rūdos. Sveikino keliautoja, bardė, išgyvenusi sūnaus netektį Birutė Gaučinė iš Vilniaus. Jubiliatę sveikino kolegos iš LNR Sąjungos – Vladas Buragas, Vytautas Šiaudytis ir kiti rašytojai.

Apie savo kūrybinę ir visuomeninę veiklą nuo 2002-ųjų metų, kalbėjo pati Aldutė. Į sceną buvo pakviesti „Baltojo balandžio“ poezijos konkurso nugalėtojai, laureatai ir nominantai. Dideliame ekrane gėrėjomės taip dar visiškai jauno (21 m.), iškeliavusio Amžinybėn tautodailininko, literato, klieriko Karolio Širvinsko paveikslais, kurie yra dalyvę įvairiose parodose. Klausėmės jo poezijos.

Sveikino „Baltojo balandžio“ pirmininkę „Baltojo balandžio“ fondo nariai: Aldona Lavickienė ir Laima Lapienienė iš Skapiškio, Danutė Mažeikienė iš Rokiškio, Ona Striškienė iš Panevėžio r.. Buvo demonstruotas 2002 m. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos tuo metu besimokančių klierikų sukurtas filmas apie Karolį..

 

Ona Striškienė, „Baltojo balandžio“ fondo narė

Nuotraukų autorius Alvydas Vaitkevičius

 

 

 

Kauno kunigų seminarijoje

Pirmosios A.Lavickienės knygos sutiktuvės Skapiškyje

Literatų-prozininkų konkursas 2014 m.

 

Literatų – prozininkų konkursui atsiuntę kūrinius ir apdovanoti autoriai:

 

1.  Ginas Žiemys  Kaunas

Nominacija už senovės istorijos ir literatūros išsaugojimą

2.  Regina Abukauskienė  Utenos r.

Nominacija už šiltą jaukų vaikišką kūrinį

3.  Aldona Lavickienė  Kupiškio r.

Nominacija už jaudinančią seserų istoriją

4.  Ana Aleksandravičienė  Jonavos r.

Nominacija už vaizdingus pasakymus puošiančius kūrinį

5.  Genovaitė Adiklienė  Utena

Nominacija už jaukų tekstą atspindintį mažo Lietuvos miestelio realybę

6.  Bronislava Valinskaitė  Kupiškio r.

Nominacija už vaizdingą viliojantį įtikinantį gamtos pasakojimą

7.  Zita Bataitienė  Ukmergė

Diplomas ir BALTO PAUKŠČIO statulėlė

8.  Leokadija Malcienė  Zarasų r.

Nominacija už jaudinantį kūrinį

9.  Janina Aleknavičienė  Anykščių r.

Nominacija už prakalbintą upę

10. Giedrė Mičiūnienė  Zarasai

Nominacija už nuotaikų srautą užliejantį skaitant

11. Eugenija Pilinkienė  Anykščiai

Nominacija už tarmės populiarinimą

12. Laimutė Mažeikienė  Kaunas

Nominacija už meilę

13. Ona Striškienė  Panevėžio r.

Nominacija už jautrų ir nuoširdų kūrinį

14. Emilija Valentinavičienė  Panevėžio r.

Nominacija už vaizdingus pasakymus šiltame jaukiame istoriniame pasakojime.

J. Tumo - Vaižganto ir knygnešių muziejaus istorija.

 

Mylintiems Vaižgantą siūlytume aplankyti Panevėžio rajone, Ustronėje įsikūrusį J. Tumo - Vaižganto ir knygnešių muziejų.

Knygnešystė - unikalus reiškinys Lietuvos kultūros istorijoje. Keturis dešimtmečius trukęs (1864 - 1904) lietuviškos spaudos draudimas sukėlę lietuvių tautos pasipriešinimą carines Rusijos režimui.

Ne visada paklūsta paukščiui sparnai.

 

Mes, Emilija ir Onutė, taip norėjom, taip norėjom į  Malaišius, į „Balto paukščio“ šventę, bet likimas iškrėtė pokštą... Sugedo mašina... Nepasidavėme likimo išdaigoms, Emilijos namuose perskaitėme ištraukas iš kūrinių, kaip buvo numatyta šventėje.