į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
. » Kita info
2015-08-17. Šventinė kelionė

Išaušo šventinis Žolinių rytas, žadantis gražią ir šiltą dieną. Akys merkėsi, kūnas apsunkęs, norėjosi miego, nes po naktinės pamainos darbo. Vairavau mašiną ir kalbėjau pati su savimi, neprisnūsčiau. Kelias nėra tolimas. Tik pravažiuoti keletą miestelių, bet reikia susikaupti. Išvažiavus į Anykšcių kelią, ten mažesnis judėjimas, sustosiu šalikelėje ir skambinsiu draugei susiruoštų kelionei. Turiu neatidėliotinų reikalų Anykščiuose, ten užtruksiu geras pora valandų.


Ties Velžiu, perjungiant pavarą, įstrigo rankenėlė ties antru bėgiu. Jungiasi tik pirmas ir antras. Daugiau nėra bėgių. Tiesiog dingo. Ir vienaip ir kitaip bandau - nepadeda. Sustojau Velžio laukuose ties keliuku į sodybą. Pasėdžiu, pavaikštau aplink mašiną, vėl atsisėdu. Bandau mintyse išsirinkti geriausią tolimesnės kelionės variantą.

 

Iš laukų sodybos išvažiuoja mašina ir privažiavusi sustoja. Paklausęs, kuo galįs padėti, mano istoriją išklausė žilstelėjęs inteligentiško veido pusamžis vyriškis ir pasiūlė palikti mašiną savo kieme. O pats važiuojąs į Anykščius. Grįžti atgal nėra prasmės. Tik belieka keliauti pirmyn.

 

Antra pakeleivinga mašina atveže iki Ukmergės. O nuo autobusų stoties nuveže bičiuliai, vykstantys į
renginį. Dabar jaučiu kaltę draugei, kad nenuvežiau į renginį. Mieloji, labai atsiprašau...


Siesikų pilis nutvieksta auksinių saulės spindulių, pasitiko paslaptingu didingumu. O ežeras toks tylus, dar nepabudęs ir ilsisi iškankintas padūkėlio vėjo. Nė vienos bangelės. Ramiai stovi šimtamečiai medžiai. O bokštai rodosi savo kiauromis akimis pastebi kiekvieną atvykusi ir ties durimis pasitinka mūrai malonia vėsa.

 

Sunkios, kaustytos rangytais vyriais durys, veda į senovę. Įžengus nesunku įsivaizduoti rūmų damomis šalia esančias moteris ir išsipusciusius ponus su perukais vyrus. Pakili ir šventinė nuotaika. Greitai pilies skliautai prisipildo Paulio Širvio poezijos, kurią skaito aktorius P. Venclova.


Paskui keliaujame prie Siesikų ežero.Šventinę nuotaiką atskleidžia poetės Irmos Randakevičienės nuotraukos.

 

Iki naujų susitikimų gerbiami ir mieli bičiuliai. Gražios ir geros, kūrybingos likusios vasaros ir derlingo knygomis rudens.

 

Pagarbiai Baltas Balandis.