Sakmė apie pasaulio galą

Dievas pasišaukė vieną rimtą bei pamaldų svėdasiškį vardu Nojus ir tarė jam:
"Lygiai po metų aš sukelsiu pasaulinį Tvaną. Visą žemę apsems vanduo ir visa kas gyva mirs. Bet aš noriu, kad būtų išgelbėti teisuoliai ir po porą kiekvieno gyvo padaro. Įsakau tau statyti arką".

Žaibams blyksint, Dievas padavė drebančiam iš baimės Nojui gyvūnų sąrašą ir arkos projekto dokumentaciją.
- Prisimink, - tarė VIEŠPATS. - Per vienerius metus tu turi užbaigti arką ir surinkti jos keleivius... "

Lygiai po metų, sekundė į sekundę baisi audra praūžė virš žemės ir jūrų ir viskas pasinėrė į chaosą. Atėjo pažadėta pasaulio pabaiga ...
Pažvelgė Viešpats į Žemę ir pamatė Nojų sėdintį ant Barono kalno kinietiškoje palapinėje šalia arkos skeleto. Nojus graudžiai pravirko.

- Nojau, - sugriaudėjo Dievo balsas. - Kur tavo arka, Nojau?

- Viešpatie, pasigailėk manęs, - sušuko Nojus, - aš padariau viską, ką galėjau, bet sunkumai buvo neįveikiami!"

Ir jis papasakojo liūdną istoriją.

"- Aš norėjau už gerą pakišą Vilniaus miesto savivaldybėje išsinuomoti aikštelę Gedimino pilies viršūnėje ir pradėti joje statyti arką, bet paaiškėjo, kad jūsų projektas, Viešpatie, neatitinka Lietuvoje galiojančių normų. Man teko samdyti sertifikuotus ekspertus ir visų pirma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) bei pagal jį perdaryti visus brėžinius.

Bet tai buvo tik kančių pradžia ...

Tada aš susidūriau su priešgaisrine sauga ir niekaip negalėjau išsiaiškinti kiek vandens purškiklių turi būti kiekviename iš arkos denių. O darbų sauga vis negalėjo apsispręsti kas kiek laiptelių trapuose turi būti įrengtos poilsio aikštelės.

Higienos centras pareikalavo bortuose įrengti langus, o laivo apatiniuose deniuose centrinį šildymą...

Pagalvojęs, kad su statybomis bus lengviau provincijoje, grįžau į gimtinę vildamasis, jog bent jau medieną bus arčiau vežiotis - juk miškai aplinkui.

Rajono plėtros komisija apsidžiaugė, kad atsiras dar vienas turistų traukos objektas savivaldybei nepridėjus nė cento, bet vistiek atsisakė priimti projektą tol, kol nepastatysiu atitinkamų informacinių ženklų prie Rokiškio - Kupiškio sankryžos iki projekto "Anykščiai - kultūros sostinė 2012" vykdymo pradžios.

Kol su architektais ir kelininkais derinau ženklų statymo vietą, paaiškėjo, kad visa tinkama arkos statybai mediena parduota, todėl teko per didžiausius vargus perpirkti suomiams skirtą statų mišką ir pačiam organizuoti kirtimą.

Ir kai jau viskas buvo suderėta, įsikišo Aplinkos ministerija ir uždraudė kirsti, nes šiam miške veisiasi į Raudonąją knygą įrašytas strazdas giesmininkas. Ir nors man galiausiai pavyko įtikinti ministeriją, kad man medienos reikia būtent tam, kad išsaugot strazdus, leidimo sugauti porelę aš negavau...

Kai aš pradėjau gaudyti kitus gyvūnus, mane teisman padavė gyvūnų globos aktyvistai. Jie priešinosi todėl, kad aš ruošiausi gelbėti tik po vieną kiekvienos rūšies porą. Man teko samdyti advokatus ir teismą pavyko laimėti tik pervadinus arką plaukiojančiu zoologijos sodu. Tačiau pusei gyvūnų leidimo gaudyti vis dar neturiu ...

Tada ekonomikos ministerija pranešė man, kad aš neturiu teisės užbaigti arkos be verslo plano, kuriame būtų įvertintos galimos Pasaulinio Tvano pasekmės. Jiems nepatiko, kad jūsų veiksmai sukeliant Pasaulinį Tvaną neatitinka Lietuva 2030 m. strategijos uždavinių ir gali sutrukdyti Lietuvoje 2020 m. pasiekti vidutinį atlyginimą 6400 Litų.

Po to iš Krizių centro gavau reikalavimą pateikti užtvindytinų teritorijų planą. Aš persižegnojau ir išsiunčiau jiems gaublį...

Šiuo metu bandau išsiaiškinti su Saugumo departamentu, kaltinančiu mane, kad su savo neaiškiais planais keliu pavojų šalies saugumui. Ir dar jie kaltina mane bendradarbiaujant su nenustatytos šalies - greičiausia Rusijos ,- žvalgyba tai tenka važinėti į apklausas kaip į darbą...

Mokesčių inspekcija uždėjo areštą visam mano turtui teikdami, kad aš arką statau tam, kad išvengčiau mokesčių ir su visu turtu pabėgčiau į mokesčių rojum vadinamas Okeanijos šalis...

Be to, gavau pranešimą iš Antstolių kontoros, kad nesumokėjau kažkokio "teritorinio mokesčio" ir privalau per dvi savaites užsiregistruoti Arką kaip "pramogų įstaigą".

Negana to, Religijų komitetas prie Kultūros ministerijos pasiekė, kad teismas sustabdytų Arkos statybą, nes Dievo paskelbtas potvynis yra pasaulinės reikšmės religinis įvykis, todėl jam reikėtų gauti Vatikano palaiminimą...

Be to, teks paimti laivan visus tuos advokatus ir valdininkus, kurie man padėjo ar padės, jų artimuosius, o tada Arkoje neliks vietos pusei sąraše numatytų gyvūnų.

Ir net jei aš išspręsiu visas šias problemas, kas savaime jau būtų stebuklas, nemanau, kad galiu baigti Arką greičiau nei po 5-10 metų, juo labiau, kad net ir per šventadienius turiu budėti palapinėje, kad čia "pasitūsinti" atvažiuojantis jaunimas nepanaudotų laužams medinių Arkos konstrukcijų...

Nojus atrodė visai sužlugdytas.

Staiga dangus išsiblaivė, nušvito saulė, nurimo ežeras. Virš Svėdasų, nuo pat Beragio iki Alaušo, nušvito vaivorykštė. Nojus su viltimi pažvelgė į dangų:
- Viešpatie, tai Tu nebeketini sunaikinti Žemės?"

- Ne, - tarė Viešpats, - jūsų valdininkai padarys tą geriau už mane...



Pagal nežinomą autorių