Aukštaitijoje, Žemaitijoje ir Dzūkijoje

gyvenančių literatų meilės lyrikos rinkinys.

MEILĖS VORAS

Raizgo burtus  laumės

Voratinkliais meilės gimimui

Sėja vasara spindulius laimės

Voro gyvenimui.

Trokštam meilės

Nesilenkdami laikui.

Įsikibę kasdienybės

Traukiam godžiai

Patikusius daiktus ir žmones –

Springstam geisdami.

Meilė raizgo vorų burtus –

Protą ir jausmus,

Pritemdo dieną ir šviečia naktį.

Užmeta tinklus

Ir tikim, klystam raizgalynėj.

O voras vis raizgo ir raizgo

Meilės jausmus.

SARGYBINIS

Išgersiu rasos sklidinas rieškučias

Girdėčiau paukščio giesmę,

Žemės balsą – kojom sumintą,

Matyčiau sutryptą gėlę.

Uždaryčiau knygos duris

Pasilikus grožį.

Gaivi rasa iš rankų,

Žaliam glėby svaigstu.

Aidą girdžiu

Tyla naktyje –

Išgąsdint bijau.

Rasa vis kapsi ir kapsi į delnus

Varpų skambėjimu ir kapsi.

Balto mėnulio šviesoj pastovėsiu

Žemės sargybiniu.

Išgerk rasos sklidinas rieškučias

Žemei tu padėkok.

PASIDALINSIU MEILE

Norėčiau pasivaikščiot po dangų

Daug erdvės ir vietos.

Surinkčiau vieversio giesmę

Į knygą – sutikčiau  tave.

Kodėl danguje?

Taip švaru, balta ir tyra.

Eisiu basom – neliktų pėdų.

Nupraus lietus

Tekant saulę matyčiau.

Norėjau mylėtum,

Nesakiau, vis nešioju,

Kur padėt neturiu.

Sakai, - pasidalink.

Ir po saują pilu ant pievų,

Ir vėjui paduodu rieškučias

Nuskraidintų – kam reikia.

Norėčiau pasivaikščiot po dangų,

Pakilt negaliu – sparnų neturiu.

MEILĖ  PASILIEKA

Žiūrėjau galvą iškėlus,

Nepamenu – mačiau.

Laikas smėliu

Žiūriu po kojom.

Nematau, negirdžiu –

Išeinu pelenu.

Žemė priima gerą ir blogą,

Negiria ir nebara.

Nemylėt negaliu –

Rūkais apsėsiu slėnius.

Nubrauksiu lašą debesies.

Pabandyk grįžt –

Antrą kart išvykt negalėsi.

Sakau, kur gyveni, ten namai –

Mane apgauti gali, o save

Širdis pamiršta,

Nuotraukos židiny.

Mirs be tavęs, be rūkų

Upės slėny,

Takelio rugiuos ir gandrų.

Ugnis tyliai medį ryja

Prisiminimai ir meilė pasilieka.