Išleista 2007 metais. Daugiau nei šimtas metų – ilgiau nei visas žmogaus gyvenimas - skiria šias įvairių Anykščių krašto autorių mintis ir tekstus apie meilę. Parenkant juos į šią sutelktinę, buvo svarbiausia, kad visi šie žodžiai arba ištarti ir užrašyti Anykščių krašte, arba jų kūrėjams galvojant apie Anykščius kaip apie savo gimtinę, kaip kraštą, kuriame prabėgo labai svarbi gyvenimo dalis. Šiame lyrikos rinkinyje sukauptos nesenstančios anykštėnų mirtys, nes negali pasenti ir pats jausmas, kuris jas pagimdė. Kai šios mintys susitelkė, dabar jos turės daugiau jėgų pažadinti ir Tavo meilę...

KAROLIS ŠIRVINSKAS

MEILĖ

Nėra žodžių,

Jų ir nereikia.

Tyla neša palaimą.

Siela kalba

Ir klausos.

Ar žinai? Užtenka

Tik būti šalia...

Išnešiota, papuošta

Sidabro širdis.

Pasaulis gražus,

Kol meilė širdy...

MYLĖK MANE

Nuausiu Tau taką,

Paklosiu žvaigždes

Eiti būtų šviesu.

Tiek nedaug teprašau

Mylėk mane,

Aš žemė tava.

Užmigdysiu upokšnį,

Užklosiu smiltele,

Pavargsi, ateik pas mane.

Protėvių vėlės

Lankys tave.

Mylėk mane,

Aš žemė tava.

Užmigsi many

Rytmetine aušra,

Matysi žvaigždėtą

Taką nakčia.

MOTINAI

Panersiu į gelmes

Iškelsiu perlus.

Užlipsiu į kalnus

Nuskinsiu gėlę.

Pakilsiu į aukštį

Atnešiu žvaigždę.

Viskas tau –

Neturiu kam dovanot,

Priimk iš rankų

Mano meilę,

Sukurtą iš perlų,

Gėlių ir žvaigždžių.

DIEVO MEILĖ

Tavy mano kūnas,

Mintys ir žodžiai.

Tavy mano meilė

Ir visas pasaulis.

Tavy jaunystė

Pražydo ramune.

Paprasta mylėti,

Kai mylimas esi.

Dovanojai visą

Didelį pasaulį,

Kurį tik vieną

Teturėjai.

Kaip turi mylėti,

Jei tiek dovanoji?