KAROLIS ŠIRVINSKAS

DOVANA MOTINAI

Mėlynų žiedų

Man reikia

Dėl dangaus,

Žemės, vandenų.

Įteik dovanų

Žiedlapių mėlį,

Atspindį debesų

Ir paukščio skrydį.

Išbersiu į gelmę –

Bangos išplaus gintaru

Prie Motinos kojų.

Surinksiu dangaus,

Vandenų žydrumo

Gintaro perlus

Motinai – žemei,

Rožinį įdėsiu

Į kvepiančias duona

Raukšlėtas rankas,

Tegu laimę išmeldžia

Savo vaikams.

MOTINOS MEILĖ

Motina, kaip Žemė,

Dosni ir gailestinga.

Skamba eilės ir dainos,

Gražiausi žodžiai

Visi išsakyti.

Priimk jos meilę –

Būsi palaimintas.

Saulė ir mėnuo

Lenkiasi Motinai,

Spindulių kasos

Glosto raukšlėtas rankas.

Kvepia duona,

Medum ir vaikyste.

Mažos rankelės nori

Apglėbti pasaulį,

Laikyti Žemės

Rutulį saujoj.

Žemės ir Motinos meilė –

Amžinos tiesos.

Gimiau, kad pažinčiau,

Išmokčiau mylėti.

MAMA

Praplyšusi aušra

Pabėrė auksą,

Surinksiu spindulius

Į saują.

Priimk saulės dovaną –

Kasdien aukso perlą.

Padėsiu Žemę

Prie Tavo kojų,

Nes visam pasauly

Vienu vardu

Visi šaukia – Mama.

MAMAI

Taip šilta mano sieloj,

Kai tu šalia manęs esi.

Tu kaip karšta saulė švieti

Ir taip norisi priglusti.

Ačiū Tau už šviesą,

Ačiū Tau už laimę,

Ačiū Tau už mano sielą,

Ačiū už tai, kad aš esu.

Kiek daug išmokau iš Tavęs,

Daugiau nei kas kitas.

Mylėti, džiaugtis ir kentėti,

Kai nėra nieko kas paguostų.

Ačiū, Mama, tau už saulę,

Ačiū už vargelį Tavo,

Ačiū už pasaulį šį spalvotą,

Ačiū, kad barei mane,

Ačiū Tau už tai, kad Tu Mama.

TU VISADA BŪSI

Tu visada būsi mano Mama,

Noriu girdėti lopšinę,

Noriu sėdėti ant kelių,

Noriu būti vaiku...

Norėjau užaugti – kas rytą

Matuodavaus ties durų stakta.

Skambant varpams, eidavom

Į bažnyčią - ,,Paklausyk, sūnau,

Kaip groja vargonai

Dievo namuos...‘‘

Noriu būti su tavim,

Sėdėti ant kelių – saugu.

Mama, kur Tu? Kada susitiksim?

Tai truks amžinybę,

O laukimas ilgas, sustoja laikas,

Erdvė įgauna formą

Ir amžinybė turi pradžią.

Susitiksim anapus erdvės,

Beribiam laike.

MAMA, KADA SUGRĮŠI ?

Kur išeini,

Kada sugrįši?

Vis klausiu ir klausiu.

Tu tik šypsais

Ir tolsti, vis tolsti,

Virsti rūku.

Aušrai brėkštant

Nusileisi į slėnį

Ramunių lauku.

Jaučiu rankas

Ant savo kūno.

Mama, labai

Pasiilgau Tavęs.

Išdžiuvo obelis

Prie kiemo vartų,

Langai spokso

Apakusiom akim.

Sustabdysiu laiką,

Kad grįžtum.

Mama, man

Reikia Tavęs.