. VIEŠPATS YRA MANO ŠVIESA IR IŠSIGELBĖJIMAS

MEILĖ DIEVUI

Pažinimas beribis,

Tikėjimas didis,

O meilė nenugalima.

Tiek mažai ir tiek daug

Tereikia pažinti tiesas.

Kas parodys kelią

Į tikrą pažinimą?

Malda ties altorium –

Neskubėk gyventi tuščiai,

Nors neilgai, bet prasmingai –

Kužda šventa liepsna

Ir nusileidžia angelas.

Neleis paklysti,

Pakels pargriuvusį.

Laikyk, nepaleisk,

Kaip vaikas motiną laiko

Tai tavo lemtis

Ir laimingas likimas.

GYVENIMAS

Įsižiebė nauja ugnis –

Gimė Žemei Žmogus.

Dar viena žvakė altoriui.

Ramiai dega vaškinis siūlas.

Staiga plyksteli žaibu,

Šokteli padūmavęs

Gęsta... ir vėl rusena.

Kiekvienam sava žvakė,

Kiekvienam sava lemtis.

Nepamiršk palikti ką nors.

Sava ranka Dievas

Uždegė ugnį –

Paskyrė darbą.

Dega žvakė – paskubėk.

Bėga metai –

Neliks gintarinio vaško,

Duota laiko tiek mažai

Užpildyk paukščių giesme

Ir sodų žydėjimu.

Ateis nelaukta

Neprašyta senatvė –

Žvilgtelk į žvakę...

Viskas iš vaško –

Žmonės ir medžiai,

Paukščiai ir gėlės.

Yra pradžia, bus pabaiga.

II. LAISVI GALIME BŪTI, TIK KRISTUJE

BALTA

Balta ramybė,

Baltas sniegas

Užplūsta sielą ramuma.

Aplink realybė,

Tikras vargas,

Neišbrendama sekluma.

Ateis meilė,

Pasieks šiluma.

Imk baltą spalvą,

Jos trūksta visur –

Pasirinkimo laisvė.

Gyvenimas įspraustas

Į baltus rėmus.

Balta ramunė

Ir baltas sniegas,

Balta lelija

Ir baltas rūkas,

Atmerk akis –

Aplinkui balta.

ĖJIMAS

Ėjimas pas Dievą

Sunkus ir negailestingas.

Kūną merkiantys lietūs,

Po kojomis aštrios briaunos.

Šiukštu – nesustok!

Tikėk, mylėk ir nugalėsi.

III. MES ATĖJOME Į ŠIĄ PLANETĄ, KAD KAI KO IŠMOKTUME IR VĖL IŠEITUME…

IŠBURK

Ramunės žiede, išburk

Mano lemtį –

Paslaptį išduok.

Noriu žinoti

Ar ilgas mano kelis.

Skubėti privalau

Laukia nepradėti,

Nebaigti darbai.

Jaunystės svajonės

Ir planai – laukia

Eilės ir paveikslai

Kraunu likimo kraitį.

Balta ramune, nemeluok,

Neguosk manęs –

Šimto metų laukt negaliu.

Turiu sutikti savo lemtį.

Man patinka laukti

Baltų ramunių žydėjimo,

Darbščių bitelių dūzgimo.

Ramunės žiede, išburk

Man laimingą likimą.

DEŠIMT DIEVO ĮSAKYMŲ

Dešimt – tiek nedaug.

Toks mažas skaičius begalybėj.

Ir daug – nesugebam daryti

Dešimt gerų darbų.

Kokie nevykę, nemokšos

Rašom konstitucijas,

Teisę – padaugėtų

Kėdžių ministerijose.

Visa telpa į dešimt eilučių.

Trumpų, amžinų,

Neginčijamų tiesų.

Išmokom valdyti Žemę,

Pajungti Visatą –

Nemokam iki dešimties,

Nežinom dešimt

Dievo įsakymų,

Nekartojam vaikams,

O pasakyta viskas.

Mūsų pasaulis be žodelio ,,NE‘‘ –

Ką mes turim?

IV. AŠ MYLIU TAVE, MAMA !

MOTINOS MEILĖ

Motina, kaip Žemė

Dosni ir gailestinga.

Skamba eilės ir dainos

Gražiausi žodžiai

Visi išsakyti.

Priimk jos meilę –

Būsi palaimintas.

Saulė ir mėnuo

Lenkiasi Motinai,

Spindulių kasos

Glosto raukšlėtas rankas.

Kvepia duona,

Medum ir vaikyste.

Mažos rankelėse nori

Apglėbti pasaulį,

Laikyti Žemės

Rutulį saujoj.

Žemės ir Motinos meilė –

Amžinos tiesos.

Gimiau, kad pažinčiau,

Išmokčiau mylėti.

MAMA

Tu visada būsi mano Mama.

Noriu girdėti lopšinę,

Noriu sėdėti ant kelių,

Noriu būti vaiku...

Norėjau užaugti – kas rytą

Matuodavaus ties durų stakta.

Skambant varpams, eidavom

Į bažnyčią - ,,Paklausyk, sūnau,

Kaip gražiai groja vargonai

Dievo namuos...‘‘ Noriu būti su tavim,

Mama, kur tu? Kada susitiksim?

Tai truks amžinybę,

O laukimas ilgas, sustoja laikas,

Erdvė įgauna formą

Ir amžinybė turi pradžią,

Susitiksim anapus erdvės,

Beribiam laike.

V. MANO NAMAI RAMYBĖS DANGUS

MALAIŠIAI

Banguoja rūkas slėny,

Prasiiria paklydęs paukštis.

Sproginėja pumpuras

Liepaičių alėjoj.

Sidabrinėm samanom

Apšepęs Juodžiaus kelmas –

Apglėbęs stebuklų akmenį.

O Vaižganto mūza, sugrįžk.

Mums prireikė išmintingo

Žodžio ir proto aštraus.

PAVASARIS

Vos praplyšta aušra

Pasigirsta paukščio daina.

Vyturėlis pakibęs

Virš pilkų laukų.

Ar nešalta sparneliams

Tavo mažiems?

Sugrįžimas buvo sunkus –

Nė motais gimtinės

Šaltas dangus.

VI. AŠ SU MEILE LAIMINU ŠIĄ PLANETĄ...

LAISVĖS DAINA

Žalios kasos beržų

Palei taką svyra.

Užvertęs galvą spoksau –

Noriu pakilti ir skristi,

Turėti laisvės sparnus.

Mūsų daug,

Mes pasaulį pakeisim.

Išsipildys svajonės,

Puošis Žemė žiedais.

Aš užaugau

Ir apginsiu Tave.

Ar girdi, skamba

Laisvės daina.

Mūs nemokė,

Bet žinom žodžius.

AŠ PAUKŠTIS

Aš paukščiu noriu būti,

Pajusti laisvę ir erdvę.

Aš – paukštis pakirptais sparnais

Vaikščiojantis Žeme.

Noriu pasiekti saulę,

Sudegti karščio jūroj,

Pavirsti raudonu rutuliu.

Aš saule noriu būti –

Noriu šviesti ir šviesti,

Jūros dugną pamatyti.

Aš žuvimi noriu būti –

Išplaukti į tyrus

Krištolinius vandenis,

Nardyti tarp gintarų ir koralų.

Surinksiu paukščio skrydžio,

Saulės raudonumo,

Vandens žydrumo perlus,

Suversiu ant saulės spindulių

Ir iškelsiu iš jūros gelmių.

Papuošiu tave, Žeme,

Juodaisiais perlais.