KAROLIS ŠIRVINSKAS

GINTARINIS AKMUO

Suradau upely

Gintaro akmenį.

Į tolį veda kelias,

Stovi medžiai gintariniai,

Gintarinis Vaižgantas,

Laukai ir kalvelės.

Gelsvas akmuo

Saulės išbučiuotas

Guli ant mano delno –

Jame telpa

Visa gimtinė.

Aš laimės kūdikis –

Turiu gintarinį akmenį

Degantį meile ir ilgesiu.

Kur bebūčiau

Jis namo parves.

BALTA DIENA

Balta diena, balta naktis

Ir balta daina.

Kai klauseis ar girdėjai

Skambėjimą

Smuiko stygų paliestų

Balto aukso spindulių?

Lemta kartą jaunam ar žilam

Sulaukti dovanų.

Žiūrėk į baltą tylą,

Klausyk ir girdėsi.

RUDUO

Aš plaukiu gelsva jūra,

Girdžiu bangų ošimą

Ir matau rudeninį dangų.

Nieko nėra gražiau

Už lapų lietų

Saulės spinduliuos.

Pakelk akis ir dieviška

Palaima nusileis.

Sukis kaip vėjas

Sukai lapuose –

Pabūk dar kartą vaiku

Gintarinių lapų jūroj.

PASKUTINĖ IŠPAŽINTIS

Kiekvieną rytą saulei

Tekant suskamba varpai.

Šįkart – kuriam iš mūsų?

Palieku auksinę

Meilės šviesą žemei –

Žengiu į juodą nežinią.

Palieku viską.

Ko paprašyti?

Leiskit pasiimti

Rytmetinę aušrą,

Motinos rankų šilumą

Ir šventą raštą.

Tiek nedaug teprašau –

Likti baltu balandžiu.

Aš noriu gyventi...

Turiu išeiti –

Dievai taip įsakė.

GIMTINĖ

Krenta mėlynas lietus,

Įsisupęs į aukso spindulį.

Žolė žalesnė už žalumą

Ir kelias tiesesnis už kitus.

Atspėk, kur taip būna?

Gimtinėj, kur užaugau.

Čia viskas, ką pažinau

Ir amžinai mylėjau.

Tik čia stingsta kraujas,

Klausant lakštingalų giesmės

Ir regint aušrą.

Čia pušelės kitokios –

Su pasiklydusiais beržais

Dalijasi mėlynom kalvom.