Danguje atsispindėjusi Žemė

    2018 metų rugsėjo mėnesio 14 dieną į Kauno pedagogų kvalifikacijos centrą pakilia nuotaika rinkosi LNRS, kūrybinės raiškos asociacijos ,,Kauno branduma“ nariai, poetai, rašytojai, meno mylėtojai. Čia vyko medikės, LNRS narės, poetės, prozininkės Aldonos Dudonytės-Širvinskienės knygos ,,Žydintys sparnai“ sutiktuvės. Knygos autorė atvyko iš Anykščių rajono, Svėdasų krašto.

Labai sujaudino renginio pradžioje ištarti autorės žodžiai: - ,,Rašydama, kaip ant delno padedu savo širdį, sielą, ir jausmus, kuriuos skaitytojas gali apžiūrėti iš visų pusių. O aš kaip tas voras pasislepiu savo voratinklyje ir laukiu...Tyliai ir kantriai laukiu...Ir tik Jūsų bičiuliai dėka, jas atvežu į Kauną“.

Labai nuoširdžiai ir meniškai autorę pristato dailininkė, poetė, LNRS narė Simeona Baranauskaitė-Načajienė, kuri mintimis pasidalino apie kūrybą. Juk tai buvo 39-oji knyga.

Džiugu buvo išgirsti, kad ši šviesiaplaukė Aukštaitijos dukra vaikystėje buvusi svajotoja, išaugo į brandžią, gražią Moterį- Kūrėją, kuri sugeba pakilti nuo žemiškosios būties iki Visatos. 2001 metais netekusi sūnaus Karolio, jo atminimui įkūrė labdaros ir paramos fondą ,,Baltasis balandis“, kuris remia jaunuosius poetus ir kitus talentus, organizuoja konkursus. Autorė yra šio fondo pirmininkė.

Negalime atsistebėti , kad šis paramos ir labdaros fondas jos pačios įkurtas ne kur nors didmiestyje, o mažame Anykščių rajono miestelyje. Džiugina tai, kad fondas turi 3 respublikinius konkursus: poezijos, humoro ir prozos.Jau tris metus iš eilės fondo renginiuose dalyvauja lietuviai iš Lenkijos, o Lenkijos lietuvių bendruomenė spausdina savo žurnale ,,Suvalkietis“ apie fondo renginius, straipsnius ir įkūrėjos kūrybą. Dalyviai renginio metu galėjo susipažinti  su šiuo žurnalu.

Renginys buvo labai įdomus, kadangi vyko dialogo forma tarp vedančiosios LNRS narės, vertėjos, rašytojos Živilės Baltušnikaitės-Baltės ir knygos ,,Žydintys sparnai“ autorės.

Živilė mums papasakojo, kad 112 puslapių knyga – tai trumpi pasakojimai sielai, o šios knygos redaktorius rašytojas Algis Uzdila , kuris buvo linkęs vadinti knygą „ Danguje atsispindėjusi žemė“, negalėjo atvykti dėl ligos. Rinkinys savo vardą gavęs nuo vienu tokiu pat pavadinimu aprašyto apsakymo.

Pasigirdus įvairiems klausimams, kaip pvz: Apie ką rašote knygos pradžioje ir kaip atsirado pasakojimai?, Kodėl knygoje tiek daug angelų?, Ar susimąstote, kokios būtų pasekmės, jeigu viskas, kas mus supa, būtų vienos (kad ir baltos) spalvos?, O kodėl žemėje žmonės ne visi vienodai geri?, Kodėl ant knygos viršelio esanti mergaitė nusigręžusi , o už nugaros laiko puokštę baltų gėlių?, Ką gi veiktų angelai, jei nebūtų žmonių ?“ ir eilė kitų...

Į juos atsakydama, autorė skleidžia knygos puslapius ir skaito pasakojimus: ,,Angeliukai“, ,,Angelo dovanos'', ,,Žydintys sparnai“, ,,Pas Dievą“, ,,Spalvos“, ,,Išmintis“, ,,Varnas“, ,,Pasaulis“, ,,Laiškas dievui“...

Rašytojai Živilei paklausius,- o būti minioje kitokiam – lengva ar sudėtinga?. Ir čia tuoj pat išgirstame du pasakojimus apie varles - „ Balta varlė ir varlė“.

Sužinome, kad autorei labiausiai iš visų patinka pasakojimas ,,Ugnies Angeliukas“.

Pabaigoje prozininkė paskaito ištrauką iš pasakojimo apie gyvenimo svarstykles - ,,Svarstyklės“.

Išgirstame liūdną naujieną, kad  pati buvo patekusi į autoįvykį, kai buvo jau išleista knyga.   Kadangi viskas baigėsi laimingai, tai, kaip duoklė angelams gimė poema ,,Prie žvaigždės“.

Knygoje ,,Žydintys sparnai“ autorė pasaulį mato, kaip paveikslą, o verčiant knygos puslapius, tarsi atsiveria visas žemiškas pasaulis su Visata – Dangumi... Besiklausant pasakojimų, sakiniai žavi paprastumu, trumpumu , glaustumu., o žodžiai taip pat trumpi ir skambūs.

Pasibaigus knygos pristatymui, autorė kvietė renginio dalyvius pabendrauti prie kavos/ arbatos puodelio, pasivaišinti jos pačios išaugintomis rudens gėrybėmis.

Dalyviai dėkojo Aldonai Dudonytei -Širvinskienei už nuostabią ,,kelionę“, kurios metu patyrėme sielos ramybę ir supratę, kad kiekvienas iš mūsų esame angelas savo artimųjų, savo namų, savo kiemo.

Džiaugėmės, kad kad kiekvieną kartą mus nuoširdžiai sutinka ir su šypsena palydi Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekos darbuotoja Irena Valentukonienė.

Mūsų gyvenimo kelyje skambės knygos autotės ištarti žodžiai, - ,,Išlikime Žmonėmis iš didžiosios raidės. Būkime stiprūs, pakilkime virš materialaus pasaulio, nes mūmyse gyvena laisva siela“.

              Asociacijos ,,Kauno senjorai“ narė   

                                Birutė Zeigienė