Raimondas Guobis

Šiltmečio Svėdasų kronika

            Medus
Turguje pasirodė pirmasis šių metų derliaus medus, kuriuo svėdasiškius jau keleri metai aprūpina visiems pažįstamas "medaunykas" - Vidmantas Juodelė iš Bagdoniškio kaimo, visai prie Kriaunų - rokiškėnuose. Pasak pardavėjo šiemet medaus mažai, pirmuoju ėmimu išsukęs apie 50 kilogramų, kurį siūlė po 4 eurus už 750 gramų stiklainuką. Iš ko tas saldus pavasarinis malonumas? Blindžių, klevų, šalpusnių, pienių ir kitų ankstyvųjų žiedų. Pranašystė, kad šiemet medaus derlius bus menkas ir kaina gali dar augti.

            Ramybė
Turgus nuteikia pastovumu, saugumu ir ramybe. Tik pamatyk stilingą direktorės Danguolės šypseną, patogiai platų Povilo veidą, tikslius Aidos ar Romos judesius, kalnietišką Sigito žvilgsnį, stabilioje vietoje, jaukioje ūksmėje sėdinčios ir kvapnią cigaretę traukiančios Zitos olimpinę ramybę ir suprasi, kad viskas Svėdasuose gerai. Prekyba ugdo miestus.

            Brangmedžiai
Sekmadieniais turguje išsiskleidžia ir kelių dešimčių žolynų ir egzotiškas rojaus pasaulio augalų pasaulis. Spalvinga, ypatinga, neregėtos formos ir kainos. Tik pamanyk - kenis ar siaurašakė eglė kaštuoja net po 80 eurų, o štai mugėse juos noriai griebia - moka ir po visą 100 europietiškųjų.

            Ingrida
Kvapniojo, rūkytų mėsų kioskelio karalienė Ingrida šypsosi, nors rodosi žmonių ir daug, bet prekyba neypatinga. Šiltėja orai, o štai tada jau daugiau bus perkama lašinių, nes tai puikiausiais maistas ir dirbantiems ir keliaujantiems. Lašinio, svogūno ir juodos duonos stiprybė.

            Pigiau
Iš Vilniaus ir kitų į didmiesčius, bent jau kainomis besilygiuojančių vietelių, suvažiavę svėdasiškiai stebisi, o dar labiau džiaugiasi, kad gėlės aplinkai ir kapams papuošti Svėdasuose kaštuoja gal net trečdaliu pigiau nei sostinėje.

            Žuvė
Nieko nėra gražiau už žuvį. Bronislavos kioskelis visuomet džiaugsmingai apsuptas - vieni pasigėri įvairiomis žuvimis, kiti gi ryžtingai perka jas - pajūrio valstybės gyventojams privalu jūržuvėmis ar tvenkiniuose augintomis žuvaitėmis savo gyvenimą pagardinti. Karšiai, šamai, aukso spalvos strimelės. Čia tai spalva, dažas dieviškiausias.

            Netektis
Prienų globos namuose, toli nuo numylėtos tėviškės, jaukiosios sodybos balandžio 22 dieną mirė paskutinioji senosios Malaišių ulyčios gyventoja Elena Grižaitė. Vaižganto raštų tetulė - taip ir šeimos nesukūrusi senmergėlė - darbais ir malda pasaulį ir savąją būtį gaivindama išgyveno net 95 - ius metus, gimusi buvo 1919 m. rugpjūčio 8 - ąją.
 

            Pirmoji Komunija
Švč. Trejybės šventėje mūsų bažnyčioje Pirmąją Komuniją priėmė 15 dar nedidelaičių ir jau paauglystėn įpuolusių vaikučių. Juos ties bažnyčios durimis, sidabru spindint Marikonių kryžiui klasikiniu kreipiniu pasitiko klebonas Vydas Juškėnas. Vaikučių ir tėveliai degė altoriaus ir savąsias žvakes, skaitė skaitinius, nešė prie altoriaus atnašas susikaupę dalyvavo pamaldose.

Kamilė, Dovilė, Ieva, Aistė, Gabrielė, Pijus, Titas, Dovydas, Gvidas, Mantas, Sigitas, Lukas, Dangeras, Karolis ir Aivaras tapo tikrais katalikiškos mūsų bendruomenės nariais. Nors matyt daug dar metų praeis kol kai kurie jų taps uoliais savo dvasiniu gyvenimu, sielos išganymo bei amžinybės ir dieviškosios išminties klausimais besidominčiais tikinčiaisiais.

            Aukos
Vis dar skubama aukoti baltumu spindinčioms grindims šlifuoti bei lakuoti išleistas lėšas surinkti. Nors daug kas meta tik monetomis, bet daug ir tokių, kurie stambesne auka skuba prie šventovės palaikymo prisidėti. Svėdasiškiai visuomet buvo dosnūs savo bažnyčiai ir kunigams.

            Pašvęstasis gyvenimas
Šventa akimirka matyti kaip nuolankiai palinkusi, veide žydi palaiminga, santūri šypsena, kukliu ilgu paltu pasirėdžiusi, skubria eisena į bažnyčią įeina vienuolė Paulina. Iš ankstybės kapinėse kokio kunigo ar taip gero, primiršto žmogaus, ar partizano šilelyje prie koplyčios kapus patvarkyti suspėjusi. Įėjusi pro duris žegnojasi, kiek pasistiebusi, pakreipusi galvą bučiuoja Kristaus kančios figūros kojas, ir kukliai nuslenka į savo maldų šviesųjį kamputį.

            Finalas
Kaip jau įprasta paskutinį gegužės šeštadienį gegužinių pamaldų ciklas užbaigtas grafų Marikonių koplyčioje, kryžkelėje už miestelio. Sugiedota Litanija, giesmė " Marija Motina Dievo".

            Kaimynėliai
Aplinkinių seniūnijų liaudiškos muzikos tradicinis sambūris "Kaimynėliai" šiemet vyko Užpaliuose, kur kartu su šeimininkais tautines dainas dainavo, melodijas grojo saviveiklininkai iš Vyžuonų, Kamajų, Debeikių ir Svėdasų. Folklorinis ansamblis, vadovaujamas Rožytės Lapienienės, pradėjo skambiąja " Stovi eglala, stovi eglytėla..."

            Vasaros tamsa
Visą nakties tamsybę miestelyje nedega nei vienas visuomeninis žibintas. Kodėl taip. Kodėl šviesos pažadėta tik rudenį. Nežinia kieno draugė tamsa?

            Bendruomenė nepriklausomybei
Svėdasų bendruomenės aktyvios, sportiškosios moterėlės stengiasi pavyzdingai prižiūrėti Nepriklausomybės koplytstulpio darželį, besiglaudžiantį prie pagrindinės Vaižganto gatvės.
Pavasarį čia žydėjo puikiausios, ant aukštų kotų tamsiai melsvus ir rausvai kanapėtus žiedus iškėlusios tulpės, o vasaros pradžioje sušvito ledinėmis begonijomis. O kas gi imsis Vaižganto paminklo sodelio takelius ravėti? Iš kur gali kilti ta jėga?

            Liepynas
Šalia lauko toli tos liepelės stovi... Na ne - jos pačiame miestelio centre ir visiems kliūva, mat taip tankai susodintos ir užstoja tuo net į nieką paversti nori jubiliejinį 500 metų Svėdasų miestelio sukakties paminklą - masyvų akmenį su iškaltu herbu ir data. Dauguma sprendžia, kad dvi liepužes, kol dar įmanoma, reikia iškasti ir persodinti į kitą vietą - atidengti paminklą. Pagalbos ir šviesos mūsų senąją, garbingąją mūsų miestelio istoriją nuo 1503 metų skaičiuojamą įprasminančiam paminklui.

            "Aludė"
Štai ir atslūgo net nepakilusi pasipiktinimo banga, neleidus garbingosios mokytojos Onos Strolienės šarvoti kultūros namuose - tyli visuomenė, tyli mokytojai, tyli bendruomenė, tyli seniūnijos tarnautojai. Mokykla gi galėjo pasiūlyti mokytojos šermenis surengti pačioje mokykloje: juk Vilniuje savo garbinguosius šarvoja ir visose salėse ir visose bažnyčiose. Akademinis elitas į amžinybę keliauja pagerbtas šarvojimu universitetinėje Šv. Jonų bažnyčioje.
Svėdasuose vykstantys įvykai parodo tik mūsų abejingumą, nepagarbą, taikstymasi su nenormalia padėtimi. Kai vieniems kultūros namų salė laidotuvių reikalams atvira, o kitiems užtrenkiamas durys ir dar tenka nemaloniai pabendrauti su ypatinga šeimininke besijaučiančia direktore Rožyte. Tiesioginė mūsų direktorės viršininkė, viso Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė pakomentavo, kad yra žodinis nutarimas šarvoti priimti į Svėdasų kultūros namų foje saviveikloje dalyvavusius. Tik ar visada taip yra?

            Anonsas
Birželio 28 - ąją Svėdasų bažnyčioje bus švenčiami Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidai, minimos legendinio Svėdasų vargonininko, tautos žadintojo, knygnešio, visuomenininko Petro Vinkšnelio ( 1880 - 1973) 135 - ios gimimo metinės. Giedos operos solistas Tomas Ladiga, Pandėlio, Svėdasų chorai, kankliuos "Pasagėlės" mergaitės iš Užpalių.

            Tradicija
Nors Svėdasų gimnazijos abiturientai - jų šiemet net 24, Paskutinio skambučio dieną tradiciškai ir lankėsi prie Juozo Tumo - Vaižganto paminklo, bet nepaliko nei žiedelio mūsų skambiųjų poetinių aprašymų virtuozui. Liko neravėtas ir takelis... Kas pelnys garbę nuolatos prižiūrėti svarbiausią, respublikinės reikšmės Svėdasų paminklą? Gal Lietuvai Pagražinti draugijos skyrius, gal gimnazistai, gal skautai, gal dar kas nors. Seniūnija mat su ta garbe nesusitvarko.

            Šalta
Daujočių šokoladinis svečias Stivas, pora kartų pastebėtas ir besimeldžiantis Svėdasų bažnyčioje, mat krikščionis, išvyko į Afriką. Ne, iš tiesų ne į tėviškę - Kamerūną, bet į Angliją.
Atsisveikindamas pastebėjo, kad Lietuvoje gyventi šaltoka, na ir žmonės šaltoki, nepuola bičiuliautis su juodukais. Nors merginos visai neblogos, tad kaip trofėjų išsivežė ir lietuvaitę Ramūnę.

            Poezija
Pavasarinėje poezijos šventėje Adomynėje, paukščių balsais skambančio parko apsuptame, jaukiame mediniame, supratingai restauruotame pono Žurauskio dvare, kadaise Jonava vadintame, dalyvavo ir Svėdasų literatų klubo " Sietuva" eiliuotojos.

            Septyni
Vietinės valdžios ir bendruomenės aktyvo rūpiasčiu, miestelio viešąsias erdves papuošė masyviuose, apskrituose, ganėtinai stilinguose vazonuose pasodintos begonijos ir kupečiuojančios, krūmuojančios smulkiais mėlynais žiedais švytinčios lobelijos.
Du vazonai pastatyti prie paminklo Vaižgantui, trys vejoje prie didžiosios gatvės priešais polikliniką, po vieną prie kultūros namų ir turgaus.

            Tautiškai
Aulelių globos namų auklėtiniai ir auklėtojos, vadovaujant Sigutei Kovienei ir Silvai Meištienei Niūronyse vykusioje šventėje " Bėk bėk, žirgeli" parodė teatralizuotą etnografinę kompoziciją " Tautosakos skrynią atvėrus". Nuostabu, tautiška, teisinga.

            Užpalėnai

Įdomios žinios iš kaimyninių Užpalių, kurie džaiugiasi gyveną prie upės. Sekminėse vėl surengė savadarbių plaustų lenktynes, smaginosi virvę per upę traukdami. Pralaimėsi - kelnes sušlapsi, Rengia žygį dviračiais - Generolo takais net į Latviją, o štai birželio 29 - ąją minės garsiojo profesoriaus Kazimiero Pakšto gimtadienį - bus kabama apie Baltaskandijos ir kitas idėjas, susitinkama su ekspedicijos į Belizą dalyviais, o pabaigai numatomas dviračių žygis į K. Pakšto tėviškę - Alinavkos vienkiemį netoli Sudeikių. Bet juk jis mūsiškis, svėdasietiškos kilties, mat tėvelis buvęs pats tikriausias butėnietis.

            Stotelė
Vienas vieno mūsų parapijos kaimo pilietis su sovietinio žurnalisto įkarščiu, politmasinio darbininko uolumu, prisidengęs "redaktorei nežinant" skraiste "Anykštos" laikraštyje nežinia kodėl karštai užsipuolė piliečius, pareiškusius pageidavimą, kad autobusai sustotų Svėdasų miestelio centre. Juk iš tiesų kiloti stotelės niekas ir neprašo, o ta mintis per bendruomenę išreikšta, atsiliepiant į kiekvieno, net ir paprasčiausio, eilinio piliečio, mažo žmogaus pageidavimus.

            Chrizantemos
Tėvo dienos sekmadienį, po pamaldų ir Devintinių procesijos, kultūros namuose sutikta antrą kartą išleista, "Spingsulės" knygynėlio nr. 27 pažymėta svėdasiškio, iš Bajorų kaimo kilusio mokytojo, visuomenininko, šaulio, rašytojo Vlado Baleišio (1907 - 1969) miniatiūrų knyga "Crizantemos".
Apie knygą, jos ypatybes kalbėjo dr. Dalia Dilytė - Staškevičienė, žodį tarė rašytojo dukra Lidija Stankūnienė, puikių B.Brazdžionio, J. Strielkūno, S. Neries, V. Mačernio ir kitų poetų gražiausiomis eilėmis sukurtų romansų koncertą dovanojo Sigitas Stankūnas. Knygą galima įsigyti bibliotekoje.

            Sezonas
Nors pavasaris vėlyvas, vasaros pradžia vėsoka, mūsų turizmo darbininkai pradėjo sezoną. Kompaniją " Kayak" valdantis ir baidares nuomojantis Vytautas Morkūnas pirmųjų klientų sulaukė gegužės pradžioje, kurie ėmė keletą laivelių skaitlingai kelionei nuo Kupiškio marių Lėvens upe žemyn.
Turizmo sodyba" Žalvytė" svečių sulaukianti dažniausiai tik savaitgaliais, ir nedidelių grupių, net keliolikos vietų apartamentai neužpildomi. Daugiausia lietuviai, bet jau viešėjo svečių iš Australijos, Vokietijos, Latvijos ir net egzotiškosios Korėjos. Laukiama svečių ir iš Izraelio.

            Demografija
Svėdasų krašte katastrofiškai mažėjant gyventojų, ypatingai mažai pačių mažiausiųjų gyventojų vaikų, tačiau miestelio vaikų darželyje nėra vietų. Talpinanti 20 mažylių įstaiga užpildyta, auklėtinių būtų ir daugiau, bet negali priimti - nėra vietų. Čia tai bent.

            Helgė plius moliūgai
Svėdasų norvegas Helgė sumanė pagyvinti krašto ūkį ir skelbia daržininkams didžiausio Svėdasuose išauginto moliūgo konkursą. Trijų didžiausių augintojams gresia piniginiai prizai.

            Erazmus
Erazmus plius švietimo programų finansavimui pateiktas svėdasiškių projektas laimėjo - pateko į septynių laimingųjų (ten ir UAB " OVC" mokymai", Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos Jūrų muziejus, Higienos institutas, Šilutės Jaunimo mokymo centras) tarpą ir pelnė 18 414 eurų sumą. Daugiau atseikėta tik Jūrų muziejui - beveik 27 tūkstančiai delfinų dresuotojus užsienyje mokyti. Mūsiškiai " žmogiškųjų išteklių lobyną" - taip vadinasi ir projektas, turtins kelionėmis į seminarus Portugaliją, Ispaniją, Olandiją, Maltą.

            Stiprybė
Birželio 12 - ios vakare Svėdasuose vietinės bei aplinkinių miestelių ir didesnių kaimų bendruomenių atstovai susirinko į seminarą - sambūrį, savotišką "kongresą" - " Bendravime mūsų stiprybė". Dalyvavo apie pusšimtis delegatų ir svečių iš kaimyninio Rokiškio rajono - Salų ir Kamajų miestelių, bei svėdasiškių. Tad renginys jau buvo respublikinis.

Poetiškai, įterpdama derančių posmų, renginį moderavo Alma Švelnienė bei Asta Fjellbirkeland. Trumpai pakalbėjus apie Svėdasų įdomybes, pabrėžus jų istorinį savitumą ir misiją tapti regiono lyderiu, sveikinimo žodį tarus seniūnui Valentinui Neniškiui, vyko trumpi ir ilgesni bendruomenių prisistatymai. O tuomet jau kavos pertraukėlė ir mielas mielas pabendravimas, kuris, kaip ir dera vakarietiškos kultūros žmonėms, tapo svarbiausia susirinkusius vienijančia grandimi.

Sukurtas svajonių - troškimų medis, kurio įvairiaspalviuose lapeliuose dilgsėjo minčių margumynas. Pageidauta miestelyje daug gėlių, šokių, sveikatinimo, žirgų, šaligatvių, pasivaikščiojimo tako aplink Alaušą, laikrodžio su varpu miestelio centre, tautiškai ir kultūriškai vienalytės visuomenės. Po to pabandyta pažaisti darbo grupėmis - iškėlus problemą, visiems nurodyti jos sprendimus.

Butėniečiai sprendė tolerancijos, susvetimėjimo, bendrų darbų klausimus, Svėdasų jaunimas - susibūrimų, sporto aikštelės, inciatyvių žmonių - vadų stokos, Svėdasų senjorai - šaligatvių nelygumo, šarvojimo, Svėdasų branduoliai - kartų vienybės, bendros darbuotės Svėdasams.

" Alaušo" draugijos pirmininkas Algimantas Indriūnas kalbėjo apie veiklos aktyvinimą, jaunesnių žmonių įtraukimą į bendrus reikalus, priminė, kad jų organizacija atstovauja viso pasaulio svėdasiškius, tad ir visas svėdasinių kaimų ir miestelio bendruomenes. Aktingas narys Vytautas Rimša, kaip ir tikėtasi paprašė, kad jam persiųstų visų dalyvavusių sąrašus...

            Trauka
Svarbiu turistų, pakeleivių, gamtą ir jos grožį suvokiančių traukos tašku kasmet tampa netoli Vikonių, šalia plento kasmet birželyje rožine jūra pražystantis smalinukių laukas. Vartant šio dieviško grožio fotografijas sunku patikėti, kad tai Lietuvoje, kad tai visai šalia Svėdasų.

            Gedulas ir viltis
Gedulo ir Vilties dieną, primenančią sovietinių okupantų vykdytas masines Lietuvos piliečių trėmimus į Sibirą, kalinimus, terorą, Svėdasų kultūros namų saviveiklininkai kartu su vietiniais dainininkais bei muzikantas dalyvavo tai progai surengtame koncerte Rokiškyje.

            Šiaudinukai
Svėdasų biblioteka, vykdanti projektą "Tegul atgyja šiaudinukai", surengė keliolikai svėdasiškių išvyką į šiaudiniais namais turtingą Palaukinės kultūros centrą prie Vilniaus, bei Ežerų žvejybos ir medžioklės muziejų Mindūnuose prie Molėtų.